- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pieno supirkimo kainos Lietuvoje krinta, tačiau pieno produktų kainos parduotuvėse vis dar išlieka aukštos. Kur šuo pakastas?
Apie susidariusią situaciją LNK žurnalistė kalbino Žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.
– Vis dėlto, kokia yra situacija pieno rinkoje? Ar pieno supirkimo kainos krinta dėl to, kad jo yra per daug?
– Pieno supirkimo kainas diktuoja pasaulinės rinkos. Na, čia panašiai, kaip ir su nafta. Jei pasaulio biržose krinta jos kaina, ji mažėja visur. Tačiau mes turime tokį išskirtinumą Baltijos rinkose, kad, visų pirma, esame maža rinka. Todėl tie svyravimai vyksta labai greitai, gal ne taip greitai pakyla, bet greitai nukrinta. Pakimba ir visi tie sutarti projektai dėl ūkių modernizavimo. Dėl išaugusių sąnaudų – kuro, pašarų kainų, prisiimant įsipareigojimus dėl modernizavimo, tarkim, technikos atnaujinimo, – padidėja finansinė našta ir tie projektai tampa rizikingi. Ir gauname daug signalų, kad bus atsisakoma paramos arba kad tie projektai nebus įgyvendinami ir ūkiai turės bankrutuoti. Ši situacija kelia nerimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O kaip dėl to pieno pertekliaus. Esate ir pats užsiminęs, kad jo yra per daug, todėl krito supirkimo kainos.
– Tai yra vienas dalykas, kurį mes matėme. Kainos pradėjo kristi, kai viena įmonė susidūrė su sunkumais ir buvo nesupirkta 6 tūkst. tonų pieno, kas iš esmės bendroje rinkoje yra labai mažai. Tai įvyko lapkritį, tuomet buvo pirmasis kainų kritimas. Gruodį to pieno, kuris buvo nesupirktas iš ankstesnių kontraktų, buvo jau 9 tūkst. tonų. Ir mums atrodė, kad yra šiek tiek koreliacijos, bet ne tokios stiprios. Tai sutapo ir su pasaulinės kainos pokyčiais. Taip pat – su pagamintos produkcijos kainos kritimu. Kadangi perdirbėjai yra ir didmenininkai pardavėjai, ir žaliavos supirkėjai, tai jie sureagavo pirmiausiai. Mums nepriimtina tai, kad atsiradus tokiems svyravimams, pirmiausiai mažinamos žaliavinio pieno kainos. Kaip sakiau, iš strateginės ilgalaikės perspektyvos tai tikrai neatrodo tvaru.
– Ūkininkai skundžiasi, kad iš jų pienas yra superkamas už centus ir jie negali išsilaikyti. Jiems gresia bankrotas, o tuo tarpu parduotuvėse pieno produktai kainuoja dvigubai brangiau ar net dar daugiau nei anksčiau. Ar jums, kaip ministrui, atrodo pagrįstos tokios kainos?
– Aš nesiimsiu vertinti kainų pagrįstumo, nes jas lemia daug dedamųjų. Produkcija daugeliu atvejų buvo pagaminta iš anksčiau supirkto pieno, t. y. ankstesne kaina. Tam tikra prasme inercija yra. Kita vertus, kainas reguliuoja rinka ir yra daug dedamųjų, nes gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis. Tad šiandien nekomentuosiu kainų. Mums yra svarbiau, kad sutartiniai įsipareigojimai, kad ūkininkų derybinės galios būtų stipresnės. Ir vakar sutarėme šiuo klausimu padirbėti darbo grupėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Ant VERT stalo – nauji elektros bei dujų tarifai3
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą5
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...