- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto – šios produkcijos eksportuota už 6 945,3 mln. eurų. Tai 2,8 proc. daugiau negu 2022-aisiais. Svarbiausia eksporto produkcija – grūdai, pieno, mėsos ir žuvies gaminiai. „Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įvertinusi eksporto plėtros teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir atsparumo geopolitiniams iššūkiams didinimui, aktyviai siekia diversifikuoti ir didinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės produktų eksportą“, – teigė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Plečiasi eksporto geografija
Atverti naujas rinkas padeda nuoseklus ŽŪM darbas su esamais ir potencialiais bendradarbiavimo partneriais. Vienas pastarųjų eksporto didinimui svarbių ŽŪM vadovų susitikimų įvyko rugsėjo 9 d. Tąkart dvišalis bendradarbiavimas ir didesnės lietuviškos produkcijos eksporto galimybės buvo aptartos su į Lietuvą atvykusia JAV Pensilvanijos žemės ūkio sektoriaus delegacija. „Mūsų bendradarbiavimas vis dar turi didžiulį neišnaudotą potencialą“, – susitikime pabrėžė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kalbėdamas apie naujas aukštos kokybės eksporto nišas.
JAV rinka jau atvira lietuviškai jautienai ir kiaušinių produkcijai. Pradėta procedūra paukštienos eksporto leidimui gauti, vyksta derybos dėl leidimo eksportuoti vartojimui skirtus kviečius.
2023 m. iš Lietuvos į JAV žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 88,6 mln. eurų, 0,7 proc. aplenkiant 2022 m. Pagal eksporto apimtį JAV buvo 21 šalis iš 157 Lietuvos eksporto partnerių.
Atverti naujas rinkas padeda nuoseklus ŽŪM darbas su esamais ir potencialiais bendradarbiavimo partneriais.
Kaip akcentuoja žemės ūkio viceministras V. Tomkus, be JAV, ŽŪM daug dėmesio skiria Jungtinės Karalystės (JK), Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano, Persijos įlankos, Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalims. „Džiugu, kad, nepaisant geopolitinių iššūkių, dvišalė prekyba lietuviškos kilmės žemės ūkio produktais ir gėrimais su pagrindiniais eksporto partneriais išlaiko stabilaus augimo tendencijas“, – pažymėjo viceministras.
ŽŪM duomenimis, 2023 m., palyginti su 2021 m., šių produktų eksportas į Japoniją padidėjo 107,8 proc., į JK – 22,4 proc., į JAV – 16,1 proc., Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) – 89,4 proc., Vokietiją – 19,3 proc., Ukrainą – 47,8 proc.
Viceministro teigimu, tokio augimo priežastys yra ne tik aukšta lietuviškų produktų kokybė, bet ir kelerių metų nuoseklaus darbo, stiprinant prekybos ryšius, rezultatas.
Priemonės eksportui skatinti
2023 m. eksportui skatinti ŽŪM skyrė apie 750 tūkst. eurų paramos, kofinansuojant eksporto skatinimo veiklas. Tikimasi, kad šių metų parama sieks 800 tūkst. eurų.
Šios lėšos naudojamos padedant maisto pramonės įmonėms įsitvirtinti jau atvertose ir atveriant naujų rinkų lietuviškai produkcijai realizuoti, kuriant lietuviškos produkcijos teigiamą įvaizdį užsienio šalyse, didinant žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtį, plečiant išvežamų produktų spektrą. Siekiant to, organizuojamas dalyvavimas svarbiausiose tarptautinėse maisto produktų ir gėrimų parodose, rengiamos išvykstamosios ir atvykstamosios verslo misijos, kurios yra svarbi priemonė ieškant naujų rinkų. 2023–2024 m. organizuotos išvykstamosios verslo misijos į JAV, Korėją, Singapūrą, JK, Australiją, Saudo Arabiją ir atvykstamosios verslo misijos iš Japonijos, JAE, JAV, Vokietijos, Taivano, Kataro, Armėnijos, Azerbaidžano.
ŽŪM duomenimis, 2023 m., palyginti su 2021 m., šių produktų eksportas į Japoniją padidėjo 107,8 proc., į JK – 22,4 proc., į JAV – 16,1 proc., Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) – 89,4 proc.
Taip pat organizuojami vebinarai, seminarai, kiti renginiai, padedantys Lietuvos įmonėms susipažinti su tikslinėmis rinkomis ir potencialiais verslo partneriais. 2023–2024 m. buvo organizuojami seminarai apie JAV, Japonijos, JK, Vokietijos, Prancūzijos, Korėjos, Saudo Arabijos rinkas. Lietuviškų maisto produktų ir gėrimų populiarinimo renginiai vyko Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Korėjoje, Sakartvele. Siekdama stiprinti ekonominius santykius, ŽŪM aktyviai dirba politiniu lygmeniu bendradarbiaudama su trečiųjų šalių institucijomis Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams ir maisto pramonei.
„Skatiname tarptautinius ryšius ir atrandame naujų rinkų, dalydamiesi žiniomis ir mokslo patirtimi apie kuriamus sveiko, saugaus, funkcinio ir ekologiško maisto ir gėrimų produktus“, – apžvelgdamas ŽŪM skatinamas eksporto priemones, pažymi V. Tomkus.
ŽŪM veiklos naudą atskleidžia teigiami eksportuotojų atsiliepimai. Įmonės akcentuoja ŽŪM indėlį plečiant verslo ryšius, pagalbą efektyviau pristatant produkciją naujose rinkose, užmezgant ilgalaikius bendradarbiavimo kontaktus su užsienio partneriais, sudarant galimybių geriau pažinti tarptautinius vartotojų poreikius, užtikrinant konkurencingumą globalioje rinkoje.
Užs. 1902024
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo8
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Sostinės taryba spręs dėl parkavimo kainos kėlimo, įves mažos taršos zoną senamiestyje1
Vilniaus miesto taryba trečiadienį spręs dėl rinkliavos didinimo visose penkiose miesto parkavimo zonose ir mažos taršos zonos dalyje senamiesčio įvedimo. ...
-
G. Nausėda susitiks su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus L. Savicku
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka valdančiosios koalicijos narės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus Luku Savicku. ...
-
Vyriausybėje – siūlymas neskelbti viešojo konkurso įsigyjant vikšrines kovos mašinas5
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas5
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...
-
Teismas atmetė visuomenininko ieškinį I. Trinkūnaitei ir priteisė jai 3 tūkst. eurų13
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos prezidento Vytauto Budniko civilinį ieškinį finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ vadovei ir akcininkei Ievai Trinkūnaitei dėl garbės i...
-
Lietuvos bankas: būsto paskola neturi tapti nepakeliamu įsipareigojimu3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pristatydama atlikto būsto rinkos tyrimo rezultatus teigia, kad nors būsto įperkamumas Lietuvoje yra „vidutiniškai geras“. Visgi ji pabrėžia, kad vertinant skai...
-
Kandidatas į finansų ministrus: priimant 2025-ųjų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas. ...
-
R. Šadžius – už didesnį kai kurių pajamų, prabangaus NT apmokestinimą2
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad reikėtų labiau apmokestinti kai kurių veiklų pajamas, taip pat didinti prabangaus nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą. ...