Ruožas nuo Lenkijos iki Kauno. „Rail Baltica“ buvo projektuojama taip, kad traukiniai čia ateityje galėtų važiuoti labai dideliu greičiu – iki 250 km/val. 

Pirmieji „Rail Balticos“ dokumentai pasirašyti vos įstojus į Europos Sąjungą. Teigta, kad geležinkelis iki Kauno turėtų būti atvestas iki 2010 metų. Bet darbai nė vienoje Baltijos šalyje nevyko. Strigo sklypų išpirkimas. 2009-aisiais Lietuva pranešė, kad imsis lyderystės. Mūsų šalis pirmoji pradėjo kloti „Rail Balticos“ bėgius. Nuspręsta sklypų neišpirkinėti – europinės vėžės bėgius kloti šalia senų sovietinių bėgių. 

2015-aisiais „Rail Baltica“ nuo Lenkijos iki Kauno baigta – išleista per trečdalį milijardo eurų, bet po kelerių metų paaiškėjo, kad nauja vėžė nebeatitinka reikalavimų. Maksimalus traukinių greitis kai kur nesiekia nei 100 km/val. Ypač komplikuotas posūkis Kazlų Rūdoje, kuris, anot mero, – pavyzdys, kaip dėl skubos pridaroma broko. Paaiškėjo, kad būtent šis posūkis yra „Rail Baltica“ projekto brokas, nes posūkis yra per staigus. Traukiniai čia gali važiuoti maksimaliu 80 km/val. greičiu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Rail Balticos“ projekto koordinatorius nesutinka, kad projekte pridaryta klaidų. „Čia tiesiog nuoseklus, tolimesnis projekto įgyvendinimas netgi teikiant paraišką dėl tos pirmosios linijos, buvo numatyta paraiškoje, kad atliksime studiją“, – kalbėjo „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Esą prieš dešimtmetį buvo kiti reikalavimai. Visų pirma, siekta kuo greičiau nutiesti jungtį su Europa. Tam pritarė ir Briuselis. Didelį greitį esą nuspręsta užtikrinti vėliau. „Nesakyčiau, kad pasikeitė reikalavimai ar neatitinka reikalavimų. Tiesiog tai yra logiškai suplanuotas kitas projekto etapas“, – tikino „Rail Balticos“ koordinavimo vadovas.

2018-aisiais atsirado nauji „Rail Balticos“ reikalavimai ir tapo aišku, kad prie Kazlų Rūdos reikia naujų bėgių. „Taip, ties Kazlų Rūda naujoji trasa bus tiesesnė“, – tarstelėjo A. Jackus.

Netrukus „Lietuvos geležinkeliai“ pristatys, kaip siekiama tiesinti vėžę nuo Kauno iki Lenkijos. Vienas variantų – tiesti maždaug dešimties kilometrų ilgio lanką prie Kazlų Rūdos. „Vienas pasiūlymas yra prie pat miesto iškertant aštuonių kilometrų ilgio miško kooridorių nutiesimas greitosios vėžės“, – pasakojo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

Dalis Kazlų Rūdos atsidurtų tarp bėgių. Kitas variantas – tiesti visą naują vėžę nuo Kauno prieigų iki Lenkijos, palei magistralę „Via Baltica“. Toks projektas kainuotų daug daugiau, bet traukinių greitis būtų maksimalus.

„Kad būtų pasiektas 250 km/val greitis, visi kampai turi būti nupjauti ir trasa parengta maksimaliai tiesi ir maksimaliai įmanomam greičiui“, – teigė projekto koordinavimo vadovas.

Anot Kazlų Rūdos mero, dabartinė valdžia taiso ankstesnių valdžių klaidas. Meras sakė, kad ir dabar skubama – svarstoma tiesti naujus bėgius, bet meras pasigenda pervažų ar aplinkkelių, kad Kazlų Rūdos žmonėms nepasunkėtų susisiekimas. „Jeigu mes neišsidėrėsime ir negausime įsipareigojimo tuo pačiu mieste įrengti dar bent vieną požeminę pervažą, manau, kad tai tiesiog bus nelygiavertis pasiūlymas“, – sakė M. Varaška.

Koks variantas bebūtų pasirinktas, meras planuoja inicijuoti gyventojų apklausą. Anot Lietuvos geležinkelių, nutiesus naują vėžę naudojama bus ir senoji. Visų pirma, kroviniams vežti, o ir Kazlų Rūda išloš, kad turi „Rail Baltica“ jungtį, nes turės galimybę iš savo miesto keliauti tiesiai į visą Europą.