Anot jo, „nereikia nurašyti viso darbo, kuris atliktas iki šiol“, tačiau mokesčių reforma reikėtų priimti tokią, kuri skatintų investicijas, nedidintų naštos vidurinei klasei, tuo pačiu leistų sparčiau gauti Europos Sąjungos lėšų.

Prezidento patarėjo vertinimu, nebūtina svarstyti visą mokesčių reformos paketą – jį galima keisti atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

„Neturėtų būti taip, kad reforma arba yra visa, arba jokia. Tiesiog ją reikia adaptuoti pagal esamas ekonomikos realijas ir atsižvelgus į recesiją, kuri yra patirta pirmąjį ketvirtį, šią mokesčių reformą reikėtų šiek tiek modifikuoti“, – po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko (LB), darbuotojų ir verslo atstovais penktadienį žurnalistams sakė V. Augustinavičius.

„Mes turime reformą, kuri buvo gana ilgai rengta ir kol jos projektas pasiekė dienos šviesą, Lietuva paniro į tam tikrą recesiją“, – teigė jis.

Anot patarėjo, mokestiniai pokyčiai neturėtų paveikti Lietuvos vidurinės klasės – jai mokesčiai neturėtų didėti.

Vidurinė klasė yra ta žmonių grupė, kuri padeda valstybėms taip pat išlipti iš recesijos, tai irgi yra ekonomikos pagrindas.

„Reikėtų žiūrėti į atnaujintą mokesčių reformą jau per jos įtaką viduriniajai klasei, tai yra, kad viduriniajai klasei mokesčiai neturėtų didėti, vidurinė klasė yra ta žmonių grupė, kuri padeda valstybėms taip pat išlipti iš recesijos, tai irgi yra ekonomikos pagrindas“, – sakė prezidento patarėjas.

Tačiau V. Augustinavičius sako, kad Vyriausybės siūlomi investicijų skatinimo būdai turėtų būti svarstomi.

„Yra tam tikri mokestiniai pakeitimai, kurie turėtų būti svarstomi, ypač dabar, recesijos akivaizdoje. Tai yra ir mokesčio pelno paskatos investicijoms, ir momentinis nusidėvėjimas, ir ypač priemonės smulkiam ir vidutiniam verslui yra numatytos. Visa tai, prezidento nuomone, turi būti diskutuojama“, – sakė V. Augustinavičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį teigė nepritariantis valdančiųjų siūlymui didinti apmokestinimą individualia veikla užsiimantiems žmonėms nuo 15 iki 20 procentų.

Interviu LRT televizijos laidai „Dienos tema“ šalies vadovas taip pat sakė, kad siūlomas nekilnojamojo turto mokesčio neapmokestinamasis minimumas yra „pernelyg mažai socialiai jautrus“ ir turėtų būti didinamas.

G. Nausėda kaip teigiamus pasiūlymus įvardijo individualios veiklos atsiskaitymų tvarkos supaprastinimą, tačiau kritikavo, pasak jo, disproporciją tarp siūlomų nedarbo draudimo įmokų ir išmokų individualiai dirbantiems.

Jis teigė, kad Prezidentūra pareikš nuomonę dėl kiekvieno reformos įstatymo ir kiekvieną aspektą vertins atskirai.

Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc., o tokie tarifai būtų taikomi uždirbantiems daugiau nei 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Be to, gaunantieji iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 proc.

Mokesčių pakete taip pat numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, investicinė sąskaita ir kiti.

Vyriausybė planavo mokesčių reformos paketą Seimui teikti ketvirtadienį, tačiau užtrukus jo derinimui pateikimas atidėtas.