- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūra teigiamai vertina planus jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ keisti jungtimi sausumoje, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius).
„Tai labai geros žinios, kad Lenkijos elektros perdavimo operatorius persvarstė galimybę – anksčiau buvo kalbama, kad neįmanoma statyti antros linijos tame Lietuvos–Lenkijos pasienio ruože, – dabar toks variantas svarstomas“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Niewierowiczius.
Jo teigimu, tiesiant jungtį Baltijos jūroje dėl įvairių priežasčių kyla rizikos nespėti šio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projekto įgyvendinti iki 2030 metų.
„Yra ir finansiniai iššūkiai, ir organizaciniai iššūkiai, iššūkiai laike, gamybos tų visų įrenginių, kabelių paklojimo, įrengimo ir taip toliau, netilptume greičiausiai į 2030 metų tikslą, kas liečia „Harmony Link“, dėl to operatoriai kalba, kokios yra alternatyvos“, – kalbėjo buvęs energetikos ministras, energetikos ekspertas J. Niewierowiczius.
Tai labai geros žinios, kad Lenkijos elektros perdavimo operatorius persvarstė galimybę – anksčiau buvo kalbama, kad neįmanoma statyti antros linijos tame Lietuvos–Lenkijos pasienio ruože.
Anot jo, šiame projekte svarbus ir saugumo klausimas: „Tai taip pat yra rimtas argumentas, be abejo, kad darytų būtent per sausumą“.
Jo teigimu, Lietuvai svarbu gerai įvertinti jungties kainą ir visas aplinkybes, kad ji atsirastų kuo griečiau.
„Kas turbūt svarbu, kad iš Lietuvos interesų pusės žiūrint, kad būtų tinkamai įvertinti ir visi finansiniai kontekstai, poveikio aplinkai, socioekonominiai, kad priimtas sprendimas būtų tvarus ir įgyvendintas kuo greičiau“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmadienį oficialiai patvirtino BNS šaltinių informaciją, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje.
Manoma, kad jūrinės jungties keitimas sausumos jungtimi ją leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, ji kainuotų kur kas pigiau. Vis dėlto tokiai alternatyvai būtinas politinis susitarimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Europos Komisijos pritarimas.
Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus projketui numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.
Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ sausumos jungtis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: gamtinių dujų kaina mažėjo ketvirtą savaitę iš eilės
Europos gamtinių dujų saugyklos, artėjant šildymo sezonui, užpildytos beveik 94,2 proc., o dujų kainų mažėjimas tęsiasi jau keturias savaites iš eilės – nuo rugsėjo pradžios, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Pramonininkai Seimą ragina dvejus metus stabdyti bet kokius mokesčių pakeitimus
Socialdemokratams žadant, jog pergalės rudens Seimo rinkimuose atveju mokesčių reformą įgyvendintų per metus, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) politikams siūlo iki 2026 metų stabdyti bet kokius mokestinius pakeitimus, tai aiškindama p...
-
I. Ruginienė apie PSD įmokų didinimą naujojo Seimo kadencijoje: to galima išvengti
Į šalies parlamentą su Lietuvos socialdemokratų partija kandidatuojanti Inga Ruginienė sako, kad Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo naujojo Seimo kadencijoje galima išvengti. ...
-
Kaimo turizmo sodybų naminukės siūloma neapmokestinti akcizu2
Ūkininkus, turinčius kaimo turizmo sodybas ir gaminančius tradicinius stipriuosius gėrimus, siūloma atleisti nuo alkoholio akcizo. Jiems taip pat nereikėtų steigti akcizinių sandėlių. ...
-
Tyrimas: lietuviai tikisi iš ES mažesnių energijos kainų
Lietuvos gyventojai tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų geriau koordinuoti energetikos klausimus – tokį atsakymą naujausioje „Eurobarometro“ apklausoje pateikė 71 proc. apklaustų šalies žmonių (ES vidurkis – 77 proc....
-
M. Skuodis: nauji duomenų centrai valstybei kasmet galėtų sutaupyti 40 mln. eurų2
Vilniuje pirmadienį atidarius du naujus daugiau nei 20 mln. eurų vertės valstybės duomenų centrus, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad jie valstybei galėtų sutaupyti iki 40 mln. eurų per metus, jei į juos būtų perkelti visi valstybėje sa...
-
Ministrai: nuo antradienio gyventojai ir verslas galės paprasčiau aukoti gynybai4
Spalio 1-ąją įsigaliojant naujam Gynybos fondo įstatymui, šalies gyventojai, įmonės ir organizacijos galės remti krašto apsaugą atlikdami pavedimus internetu ar įsigydami gynybos obligacijų, sako krašto apsaugos ministras Lauryna...
-
Seime – diskusija apie elektros iš atsinaujinančių išteklių prieinamumą bendruomenėms2
Parlamentarai su specialistais pirmadienį aiškinsis elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms reguliavimo trūkumus, taip pat įvertins galimus pokyčius. ...
-
Vilniuje atidaromi du nauji valstybės duomenų centrai
Vilniuje pirmadienį atidaromi du nauji valstybės duomenų centrai, į kuriuos būsimas jų operatorius Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) investavo daugiau nei 20 mln. eurų. ...
-
Taivano atstovybė: kas pervadintų, o kas to daryti neskubėtų?1
„Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė sako, kad Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimą reikėtų keisti, pervadinant ją į Taipėjaus, tuo metu socialdemokratų bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ats...