- Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net jei „Statoil“ dujų kaina bus šiek tiek didesnė, svarbu tai, kad pirmą kartą istorijoje turime alternatyvą rusiškoms dujoms. Taip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas (VU TSPMI) dėstytojas, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas.
„Ekonominis interesas, be jokios abejonės, yra labai svarbus, bet šiandien svarbiausia tai, kad mes turime alternatyvą, derybinį instrumentą su Rusija. Koks bebūtų alternatyvus tiekėjas, net jei jo kaina bus šiek tiek didesnė, tai yra neįtikėtinai svarus instrumentas mūsų santykiuose su Rusijos Federacija“, – interviu LRT radijo laidai „60 minučių“ sako R. Švedas.
Jis priduria, kad tai yra alternatyva ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai. Pasak R. Švedo, Baltijos šalims energetika nėra vien ekonominis klausimas: „Mums energetika vis dar yra klausimas – būti ar nebūti.“
– Dujų kaina apskaičiuojama pagal formulę. Dabar tai būtų 900–1000 litų už tūkstantį kubinių metrų. Šiuo metu Lietuva už rusiškas dujas moka apie 960 litų už tūkstantį kubinių metrų. Gali būti, kad už „Statoil“ dujas mokėsime brangiau nei už „Gazprom“ dujas?
– Žinote, iš tikrųjų dabar diskusija vyksta dviem pagrindinėmis kryptimis. Viena kryptis – kad mes turime alternatyvą, o kita kryptis – kaina. Sakyčiau, kad šiai dienai, šiai istorinei dienai, kaip ji buvo pavadinta, didesnį dėmesį reikėtų skirti alternatyvai. Kaip pasakė ir įmonės vadovas, ir premjeras, svarbu tai, kad kaina yra konkurencinga. Bet mes neturime pamiršti mums svarbiausio dalyko – kad mes pirmą kartą istorijoje turime alternatyvą, kuri yra konkurencinga.
Nepamirškime, kad nesame tiesiog priklausomi nuo „Gazprom“ dujų. Mes esame visiškai ir absoliučiai, 100 proc. nuo jų priklausomi. Ir dujas mes gauname vieninteliu vamzdžiu – per Baltarusiją, kuri vėlgi yra neprognozuojama. Šiuo atveju, sakyčiau, ekonominis interesas, be jokios abejonės, yra labai svarbus, bet šiandien svarbiausia tai, kad mes turime alternatyvą, derybinį instrumentą su Rusija. Koks bebūtų alternatyvus tiekėjas, net jei jo kaina bus šiek tiek didesnė, tai yra neįtikėtinai svarus instrumentas mūsų santykiuose su Rusijos Federacija, užtikrinantis nepriklausomybę ir suteikiantis mums labai rimtą argumentą derybose su Rusija.
– Tai Jūs sutiktumėte su premjero mintimi, kad Lietuva išsiderėjo konkurencingas dujų kainas?
– Manyčiau, kad šiame etape, turint omenyje tai, kad Lietuva yra absoliuti energetinė sala, kad, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva yra didžiausia elektros importuotoja Europos Sąjungoje (ES), kad Lietuva 100 proc. importuoja dujas iš „Gazprom“, visų pirma turime įvertinti tą alternatyvą.
Šiame kontekste noriu pasakyti – tai, kad sutartis buvo sudaryta, tai, kad terminalas pradės dirbti šių metų pabaigoje, yra labai geras pavyzdys politinės valios išraiškos, kurios mes Lietuvoje labai stokojame. Svarbu būtent tai, kad buvo pademonstruotas tęstinumas, susitelkimas, kad projektas, perėjęs iš vienos politinės daugumos į kitą politinę daugumą, buvo pabaigtas. Tai iš tikrųjų yra geras, pozityvus pavyzdys. Kalbėdami apie vidaus politiką, mes įprastai linkę vienas kitą pliekti, kritikuoti, o tai yra geras pavyzdys, kurį aš siūlyčiau pritaikyti ir kitų projektų atžvilgiu.
– „Litgas“ generalinis direktorius Dominykas Tučkus teigė, kad tikslios formulės komentuoti negali. Kaip Jums atrodo – kodėl?
– Tiksli formulė gali būti komercinė paslaptis. Vis dėlto tai yra įmonė, turinti komercinių interesų. Bet, iš kitos pusės, kaina bus svyruojanti. Iš tikrųjų yra gerai tai, kad kaina atspindės rinkos tendencijas. Tai nebus fiksuota kaina, nepriklausoma nuo to, kas dėsis pasaulyje. Manau, kad dabartinėmis sąlygomis, žinant, kokios yra didžiulės įtampos su Rusijos Federacija, tikrai nereikėtų aštrinti ekonominio klausimo. Svarbiausia tai, kad žinome, jog tai yra rinkos principus atitinkanti, tikrai konkurencinga kaina.
Tai yra reali alternatyva ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai. Mes žinome, kad šią žiemą nesušalsime. Nepamirškime, kad mums, trims Baltijos šalims, energetika nėra vien ekonomika. Mums energetika vis dar yra klausimas – būti ar nebūti. O kai turėsime dujų jungtį su Lenkija, kai turėsime dar vieną alternatyvą, tada jau ekonominis efektas bus iš tikrųjų dar stipresnis. Bet kol kas į priekį keliu geopolitinį interesą.
– Kaip, Jūsų nuomone, dujų kaina gali kisti dėl įtemptų Rusijos ir ES santykių?
– Matote, kai yra konfliktai, ekonomika visada dėl to kenčia. Ir ypač tada, kai yra sankcijos. Aišku, kad yra rimtos grėsmės, kad kaina gali kilti. Iš kitos pusės, viskas priklauso nuo to, kuria kryptimi pajudės sankcijos. Jei sankcijos pasisuks ir energetinių išteklių link (o Rusijai, žinia, finansiniai ištekliai yra reikalingi, ji negali netekti pajamų iš energetinių šaltinių), gali būti, kad ir kainos kils. Dabar labai sunku prognozuoti, ypač, kai yra atvira konfliktinė situacija. Mums, žinoma, tokiu atveju labai svarbu, kad turėsime užsitikrinę realią alternatyvą.
– Dujų terminalui dujas ketinama pirkti ir iš kitų tiekėjų. Šiuo metu yra pasirašyta 12 neįpareigojančių sutarčių su kitais tiekėjais. Kiek gali būti tiekėjų?
– Galbūt filosofiškai atsakysiu į šį klausimą. Lietuvoje žengiame pirmus žingsnius suskystintųjų dujų rinkos įvaldymo prasme. Tuos žingsnius mes turime žengti labai atsargiai. Tai, kad atsakinga įmonė stengiasi, jog sutarties sąlygos būtų kuo lankstesnės, kad būtų kuo daugiau alternatyvų, yra labai pozityvus dalykas. Pripažinkime – mes neturime tokios patirties, kaip Olandija ar kitos valstybės, kur suskystintosios dujos yra didelė jų ekonomikos ir verslo dalis. Šia prasme nepliekime savęs labiau, nei turėtume tai daryti. Ir pripažinkime, kad mūsų žinios ir tarptautinė patirtis – labai ribota. Šia prasme yra geriau nepadaryti didelės klaidos, nesusirišti sau rankų, turėti kuo lankstesnes sutartis. Akivaizdu, dabar matome, kad tai ir vyksta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva Ukrainos atstatymo darbams per Pasaulio banko fondą skirs dar 10 mln. eurų6
Lietuva skubiems Ukrainos infrastruktūros atstatymo darbams skirs dar 10 mln. eurų. ...
-
LEA: per mėnesį elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje sumažėjo 3 proc.1
Elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje lapkričio mėnesį yra 3 proc. mažesnė nei spalį ir siekia 0,088Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Gynybos obligacijų iki šiol išplatinta už 11 mln. eurų, iš viso sudaryta virš 1,7 tūkst. sandorių1
Pusantro mėnesio valstybei platinant gynybos obligacijas, verslas ir gyventojai iš viso jų įsigijo už daugiau nei 11 mln. eurų, vien antrąja emisija – už 2,3 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Pensininkas apie planuojamą dujų kainos kilimą: norėčiau, kad truputį pigiau būtų, nors 15 eurų3
Aiškėja elektros ir dujų tarifai kitiems metams. Visuomeninė elektra gyventojams brangs 4 procentais. O dujų tarifai bus skaičiuojami pagal naują formulę, kuri skatins vartoti mažiau dujų, bet daugiau prisidėti prie tinklų išlaikymo. L...
-
Trišalė taryba sutarė dėl Garantinio fondo lėšų panaudojimo – tik asmenų perkvalifikavimui
Trečiadienį Trišalė taryba sutarė Užimtumo tarnybai skirti lėšų iš Garantinio fondo, taip leidžiant finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas bei U...
-
G. Paluckas dėl mokesčių korekcijų būtinybės: šiandien mūsų mokesčių sistema yra neteisinga
Socialdemokratų teikiamas kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimai dėl mokesčių korekcijų turės būti priimti per 2025 metus. Tačiau, anot jo, apie planuojamus pakeitimus viešai bus pradėta kalbėti tik apsibrėžus, kok...
-
NKVC vadovas dėl ryšių kabelių Baltijos jūroje pažeidimo: jokios įvykio versijos atmesti negalima
Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimą Baltijos jūroje vertinti kaip sabotažą yra dar anksti, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas. ...
-
G. Nausėda: dar anksti daryti išvadas apie kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas anksti daryti išvadas apie sekmadienį fiksuotų ryšio kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis. ...
-
A. Paukštys: mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną10
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biur...
-
G. Jeglinskas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos būtina kalbėti NATO lygmenyje3
Potencialus naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos galimai yra hibridinė ataka, todėl Lietuva šį klausimą turi kelti...