- Lukas Blekaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjus beveik keturiems mėnesiams po įsigaliojusių alkoholio prekybos ribojimų Lietuvoje, šalies prekybininkai jau pajuto padarinius. Vienos parduotuvės trumpino darbo laiką, kitos net džiaugėsi išaugusiu alkoholio pardavimu.
Realybė iš arti
Pašmirinėjus po mažesnius miestelius ir kaimelius, susidaro įspūdis, kad kuo mažesnė yra parduotuvė, tuo labiau ją paveikė nuo Naujųjų įsigalioję alkoholinių gėrimų įsigijimo ribojimai. Mažosioms parduotuvėms turbūt didžiausią smūgį sudavė pakoreguotas laikas, per kurį galima nusipirkti alkoholinių gėrimų.
Apie tokią pasikeitusią tvarką liudija Vandžiogaloje esančios parduotuvės iškaba. Po flomasteriu ant seno darbo laiko prirašyto 0 išlenda žalio vieneto kamputis, išduodantis, kad kadaise parduotuvė dirbdavo kiek ilgiau – iki 21 val. Ar tik ne alkoholio ribojimai pataisymą lėmė?
"Po Naujųjų metų sutrumpėjo darbo valandos. Alkoholio prekyba taip pat, aišku, sumažėjusi. O tokio pirkimo iš anksto kaip ir nėra", – teigė viena parduotuvės darbuotojų.
Pasiteiravus, ar dėl sumažėjusio alkoholio pardavimo nenukenčia patys darbuotojai, iš kampo išlindusi kita pardavėja suskubo patikinti, kad parduotuvė dirba kaip ir anksčiau, tiesiog pasikeitė jos darbo laikas.
"Darbuotojų nesumažėjo, viskas normaliai, kaip ir anksčiau, tik va darbo laikas dėl alkoholio ribojimų sumažėjo viena valanda. Savaitgaliais, kaip buvo iki 20 val., taip ir išliko. Sekmadieniais mažiau pirkėjų būna, bet normalu, savaitgalį žmonės ilsisi", – tikino kita parduotuvės darbuotoja.
Važiuojant pro Labūnavą akį patraukė ant vienos durų iškabos po darbo valandomis esantis prierašas, parašytas didžiosiomis raidėmis: PARDUOTUVĖJE REIKALINGA PARDAVĖJA. Darbo laikas – kaip ir jau aplankytoje parduotuvėje – iki 20 val. Parduotuvėje paklausus, ar blogiau dėl alkoholio ribojimų, pardavėjos akys net nušvito.
"Alkoholio pardavimas pas mus nemažėja, netgi padidėjo. Turbūt iš anksto žmonės prisiperka, nes kalbėjome su parduotuvės vadovais, sakė, kad jo dar daugiau nuperka. Darbuotojų mažiau, bet tai įvyko ne dėl alkoholio ribojimų, o dėl kitokių priežasčių", – atviravo pardavėja.
Babtuose esanti vienintelė didesnė vietos maisto prekių ir gėrimų parduotuvė neatrodė labai kenčianti dėl po Naujųjų įsigaliojusių alkoholio įstatymų. Į ją pirkėjai dienos metu tiesiog plūste plūdo – to nebūtų galima pasakyti apie ankstesnes aplankytas parduotuves, o ir darbo laikas po senovei – iki 21 val., net ir sekmadieniais.
Atsilieps didiesiems?
Mažesnių miestelių parduotuvėlės jau pradėjo trumpinti darbo dieną, o didieji šalies prekybos tinklai dar neskuba to daryti. Bet Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentas (LPĮA) prezidentas Laurynas Vilimas mano, kad gali būti, jog kai kurios parduotuvės, kurios dar nepakeitė darbo laiko, tai gali padaryti artimiausiu metu.
"Didesnėse parduotuvėse, kiek žinau iš kalbų, vakare pirkėjų srautas yra sumažėjęs, tad jeigu ši tendencija išliks, gali trumpėti ir didžiųjų parduotuvių darbo laikas. Reikėtų palaukti bent pusmetį, kad tikrai galėtume tai tvirtinti. Manau, kad kai kurios įmonės irgi priims sprendimus trumpinti savo darbo laiką, nes laikyti atidarytas parduotuves, kuriose nėra pirkėjų – visiškai neapsimoka ir nelogiška", – prognozavo L.Vilimas.
Nepatogumas nusipirkti alkoholinių prekių gali turėti tokį efektą, kad alkoholio yra nusiperkama į priekį, kad būtų namuose.
"Tos mažosios parduotuvės, kad keis darbo valandas, sakė dar tuomet, kai vyko alkoholio ribojimų svarstymai. Girdėjome nemažai skepticizmo iš reguliatorių pusės, kad čia tik gąsdinimai ir pan., bet čia buvo vienas tų atvejų, kai verslas tikrai žinojo, kokie gali būti padariniai", – pridūrė LPĮA prezidentas.
Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos (NPĮA) pirmininkas Eimutis Radžvila nesitiki masinio darbo laiko trumpinimo: "Yra tendencija, kad artėjant vasarai visi ilgina darbo laiką, o tai nėra labai priklausoma nuo alkoholio prekybos. Taip, alkoholis sudarė apie 30 proc. apyvartos, tačiau kol bus pirkėjų, tol ir dirbs tos parduotuvės. Tik sekmadieniais gali būti mažiau žmonių."
Prekyba sumenko
Naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausį–kovą labiausiai sumenko vyno pardavimas – jo realizuota 55,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Spiritinių gėrimų – 50,77 proc., o alaus – 29,3 proc. mažiau. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–kovą siekė 69,1 mln. eurų – 30 proc. mažiau nei pernai. Spiritinių gėrimų akcizai smuko 39,8 proc. – iki 42,9 mln. eurų, vyno – 11,4 proc. – iki 6,9 mln. eurų. Alaus akcizai augo 32,3 proc. – iki 17,7 mln. eurų.
"Maximos" komercijos vadovė Vilma Drulienė, komentuodama alkoholio draudimų poveikį prekybai, pastebėjo, kad nors silpnesnių alkoholinių gėrimų ir nuperkama mažiau, tačiau smarkiai išaugo stipriųjų gėrimų paklausa.
"Parduodamų alkoholinių gėrimų kiekiai per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kito labai įvairiai. Alaus parduota apie 5 proc. mažiau, vyno – apie 20 proc. mažiau. Pastarojoje kategorijoje labiausiai sumažėjo spirituotų vynų pardavimas, o tam įtaką labiausiai padarė dėl praėjusiais metais naujų akcizų pakilusi šių gėrimų kaina. Įdomu ir tai, kad nors stipriųjų gėrimų bendrai parduota apie 7 proc. mažiau, tačiau matomas augimas brangesnių gėrimų kategorijoje: viskio perkama apie 37 proc., džino – apie 47 proc., konjako – apie 2 proc. daugiau", – teigė V.Drulienė.
LPĮA prezidentas L.Vilimas teigė, kad nors oficialių pardavimų skaičių dar reikėtų palaukti, tačiau nebūtų nieko keista, jeigu vietomis alkoholio pardavimas netgi šiek tiek išaugtų.
"Manau, kad kai kuriose vietose tas sukurtas nepatogumas nusipirkti alkoholinių prekių gali turėti tokį efektą, jog alkoholio yra nusiperkama į priekį, kad būtų namuose. Tai gali sukelti tokį efektą, kad žmonės daugiau pradėjo pirkti alkoholinių gėrimų ir juos laikyti, nors nebūtinai vartoti. Bet čia dar yra kitas aspektas, kad jeigu alkoholio nėra namuose, tai jo ir negeri, bet jeigu yra – tai gali susigundyti. Tačiau nemanau, kad tai masinis reiškinys", – sakė L.Vilimas.
NPĮA pirmininkas E.Radžvila įsitikinęs, kad pajamos iš alkoholio dėl padidėjusių akcizų nelabai sumažėjo.
"Pagal kiekį alkoholio parduodama mažiau. Skaičiuojant apyvartą, ji nelabai sumažėjo, kadangi pats produktas dėl padidintų akcizų tapo brangesnis. Alkoholio pardavimo padidėjimui objektyvių priežasčių nematau. Jeigu pardavimas nepakito, tai nebent pati apyvarta galėjo kilstelėti aukštyn dėl pabrangusių kainų. Labiausiai kenčia pasienio su Lenkija regiono parduotuvės. Ten alkoholio pardavimas skiriasi dvigubai, nes žmonės paprasčiausiai nuvažiuoja į Lenkiją, kur pigiau", – tikino E.Radžvila.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs ištaisyti spragą, palikusią dalį žmonių be bedarbio pašalpos
Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, leisiančias gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. ...
-
NKSC: daugėja Baltijos regione į kritinę infrastuktūrą nutaikytų kibernetinių atakų
Baltijos jūros regiono šalyse dažnėja į kritinę infrastruktūrą nutaikytos kibernetinės atakos, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) kartu su užsienio partneriais atlikta studija. ...
-
Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena penktadalis žmonių9
589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas smerkia TVF sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija1
Lietuvos bankas (LB) pareiškė smerkiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija. LB pritarė tokiai pat Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Šiaurės Europos šalių pozicijai. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 26,6 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi 14-tos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai jų įsigijo už 26,6 mln. eurų. ...
-
Lietuva prašo EK išmokėti 463 mln. eurų RRF subsidiją bei paskolą4
Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje9
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų2
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...