- „Kauno dienos“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas priėmė Kaimo reikalų komiteto parengtą rezoliuciją, kurioje siūloma kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl importo draudimo rusiškiems grūdams europiniu lygiu. Tačiau Lietuvoje kol kas tokio įstatymo nėra – jis bus svarstomas parlamente tik tuomet, kai bus apsvarstyta Teisės departamento išvada ir Vyriausybės siūlymas integruoti idėją į kitą įstatymą.
Jeigu visa Europa uždraustų
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad priėmus dokumentą Europai būtų parodyta, kokia kryptimi galime ir turime veikti.
Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, šiuo metu ES yra suvartota rusiškų maisto produktų už 2 mlrd. eurų. Nors Lietuvoje parduotuvėse jau beveik nėra rusiškų maisto produktų, nes patys juos ignoruojame, bet kuo toliau į Vakarus, tuo tų produktų yra daugiau.
Parengtame dokumente Seimas prašo EK imtis neatidėliotinų veiksmų parengiant atitinkamus teisės aktus dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į ir per ES teritoriją uždraudimo.
Taip pat kviečia EK apsvarstyti galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į ES, o žemės ūkio produkcijos srautams sureguliuoti naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją.
Integruos į kitą įstatymą
Parlamentas siūlo EK apsvarstyti galimybę taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą pertekliniams grūdams supirkti Ukrainoje, esant nepalankioms kainoms rinkoje, taip palaikant grūdų kainą, užtikrinant augintojų pajamas ir prisidedant prie Pasaulio maisto programos tikslų įgyvendinimo.
Žinoma, yra dalis produktų, kuriems jau paskelbtas embargas. Tačiau kai kalbame apie grūdus, maistą, tai jau kita situacija.
Galiausiai raginama Europos Parlamentą ir ES Tarybą, Europos Vadovų Tarybą remti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į ir per ES teritoriją uždraudimą ir bendrą ES poziciją šioje srityje.
Seime praėjusią savaitę buvo išbrauktas siūlymas uždrausti į Lietuvą įvežti, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Klausimą išbraukti iš darbotvarkės paprašęs V. Pranckietis sakė, kad yra gauta Teisės departamento išvada ir Vyriausybės siūlymas integruoti idėją į kitą įstatymą.
Siūloma, kad importo draudimas galiotų nuo šių metų balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. Įstatymo pataisas parėmė beveik 20 parlamentarų.
Lietuvai svarbiau tranzitas
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pritaria tokios rezoliucijos priėmimui, tačiau vadina ją politiškai saugia. Mat politikai tarsi ir atsižvelgia į ūkininkų norus, tačiau įstatymo nepriima, nes nori, kad tai būtų padaryta ES lygiu. Tarsi norima parodyti, kad politikai ūkininkus išgirdo, deja, nieko negali padaryti. Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad ES iš karto pritartų tokioms iniciatyvoms, kai kalbame apie maistą.
„Žinoma, yra dalis produktų, kuriems jau paskelbtas embargas. Tačiau kai kalbame apie grūdus, maistą, tai jau kita situacija. ES yra Jungtinių Tautų (JT) organizacija, o JT skatina spręsti bado problemą pasaulyje. Nuolat yra apie 800 mln. badaujančių žmonių, kuriuos reikia pamaitinti. Tad būtų neteisinga trukdyti maisto transportavimą. Vis dėlto yra tokių, kurie prisidengia kilniais tikslais“, – sakė R. Juknevičius. – Lietuvai yra svarbesnis ne rusiškų grūdų importo, o tranzito klausimas. Vakarams – importo, nes jie patys geresnės kokybės grūdus eksportuoja, o pašarams atsiveža prastesnių, iš trečiųjų šalių. Taip pat jie importuoja rusiškus grikius, nes Europoje jų auginama mažiau.“
R. Juknevičius primena, kad dėl pigesnių grūdų iš trečiųjų šalių įvežimo nėra bendros ir pačių ūkininkų nuomonės dėl to, kad gyvulininkystės, ypač paukštininkystės, ūkiams labai aktualu pigesni grūdai pašarams. Jis juos supranta.
„Lietuvoje apie 70 proc. žemės ūkio pajamų gaunama iš augalininkystės ūkių, – sakė LŪS pirmininkas. – Tad didžioji dauguma augalininkystės atstovų būtų už draudimą įvežti ir tranzitu gabenti grūdus. Paukštininkai nelinkę pritarti, jiems aktualu pigesni pašarai, ypač dabar, kai pabrango energijos ištekliai. Jiems būtų sunku rinkoje konkuruoti su kokiu kitu pasaulio paukštynu. Visi žinome, kad pašarai yra pagrindinė galutinio produkto savikainos dalis. Neatmetu tikimybės, kad paukštininkystės ūkiai daro įtaką ir politikams. Paukštininkai aiškina, kad po kai kurių sprendimų jie iš viso turės bankrutuoti. Tad suprantu, kad dėl to politikai ir neskuba su įstatymais.“
Kai kurie ūkininkai mišriuose ūkiuose taip pat užsiaugina grūdų pašarams, jie taip pat pritaria importo draudimams.
R. Juknevičius nesiima spręsti, ar ES yra linkusi priimti kardinalius sprendimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: savivaldos indėlį į priedangų įrengimą galima koreguoti
Savivaldybėms iš esmės sutinkant dalį įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti priedangoms įrengti, tačiau pakeičiant šios dalies apskaičiavimą ir skiriant fiksuotą sumą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, k...
-
Apklausa: dirbančių lietuvių poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1041 eurų pensiją8
Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 eurų pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. ...
-
Du trečdaliai žmonių teigia, kad Lietuvoje reikalai blogėja15
Naujausios šalies gyventojų apklausos rodo, kad gegužę du trečdaliai žmonių padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. ...
-
Seime pateiktas projektas, kurio siekiama didinti Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams
Šią savaitę Seime pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama padidinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams ir sudaryti teisines prielaidas Lietuvos investuotojų investicijų saugumui užtikrinti. ...
-
Sezoninių darbuotojų paieškos vasarai prasideda: sezonui pasibaigus jų poreikis vėl mažėja1
Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmetinės vasaros sezono darbuotojų paieškos prasideda dar pavasario pradžioje, o ši tendencija ypač stebima pajūrio regione, kur maitinimo įstaigos ruošiasi priimti vasarą neišvengiamai padid...
-
LLRI pristatė rinkimų knygą „Mandatas lyderystei“6
Šią savaitę Lietuvos laisvos rinkos institutas (LLRI) politikams Seime pristatė naują rinkimų knygą „Mandatas Lyderystei“, kuriame aptariamos valstybės valdymo ir ekonomikos problemos bei pateikiamos rekomendacijos proveržiui. ...
-
I. Trinkūnaitė pasitraukė iš „Foxpay“, svarsto ginčyti Vyriausybės nutarimą8
Finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė atsistatydino iš bendrovės valdybos pirmininkės pareigų ir svarsto ginčyti Vyriausybės nutarimą dėl jos neatitikties nacionalinio saugumo interesams, še&...
-
Utenoje už 100 tūkst. eurų bus įrengtas vandenlenčių pramogų parkas
Dauniškio ežero pakrantėje Utenoje už daugiau nei 100 tūkst. eurų bus įrengtas vandenlenčių pramogų parkas – jį atidaryti tikimasi dar šių metų pabaigoje. ...
-
Leidimą pirkti finansinių technologijų įmonę LB suteikia tik gavęs Vyriausybės komisijos išvadą1
Lietuvos bankui (LB) ir kitoms institucijoms vykdant finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ patikrinimus, šios priežiūros institucijos valdybos narys Simonas Krėpšta akcentuoja, kad norintis gauti leidimą įsigyti finansų ri...
-
Atlyginimų skirtumai: ar vyrai uždirba daugiau už tuos pačius darbus nei moterys?4
Skirtumai tarp moterų ir vyrų gaunamų algų auga. Šis atotrūkis tik didėja, mat vyrai uždirba 13 proc. daugiau nei moterys, dirbdamos tuos pačius darbus. Jau po dvejų metų, nuo 2026-ųjų, įsigalios Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri darbd...