- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kuriems verslininkams toliau importuojant rusiškus grūdus į Lietuvą, advokatas Gintautas Bartkus mano, kad tokiai veiklai stabdyti reiktų imtis nacionalinių sankcijų. Anot jo, kadangi dalis Europos vyriausybių yra vis dar priverstos pirkti tam tikrus resursus iš Kremliaus režimo, susitarti Europos Sąjungos (ES) lygmeniu gali būti sudėtinga, o procesas gali užtrukti.
„Aš sakyčiau, kad mes esame nepakankamai išradingi. Mes kažkaip labai linkę kliautis ES. Bet aš norėčiau, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys būtų ir naujų ekonominių sankcijų iniciatorės, bet kartu siūlytų ir priimtų nacionalines sankcijas, kurios gali būti nemažiau veiksmingos darant poveikį agresoriui“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė G. Bartkus.
„Ekonominiai santykiai yra pakankamai sudėtingi ir kai ko išvengti negalime. Dėl to nesakyčiau, kad tai būtinai Europinio lygmens sankcijos. Nes aišku, kad dėl Europinio lygmens susitarimas yra būtinas ir kartais jis yra sudėtingas. Tai reikia galvoti ir apie nacionalines sankcijas. Nes yra daug sričių, kur būtų galima įvesti apribojimus“, – aiškino jis.
Teisininkas paminėjo, kad dėl tokių prekybos apribojimo instrumentų Lietuva galėtų tartis ir su kitomis Baltijos bei Centro ir Rytų Europos valstybėmis.
Taip pat, anot jo, priimant naujus apribojimus reikia prisiminti, kad net oficialiai nepriklausomas verslas Rusijoje prisideda prie jos agresijos prieš Ukrainą vykdymo.
„Šaliai agresorei vykdant karą, viskas sutelkta tam tikslui pasiekti. Tai neturėtume vertinti, kad kažkokie nepriklausomi verslininkai Rusijoje vykdo veiklą nepriklausomai nuo valstybės. Tikrai taip nėra, tai yra viso mechanizmo dalis ir mes būtent tais principais remiantis turėtume konstruoti mūsų atsakomąsias priemones“, – aiškino jis.
„Aišku, tą verslą galbūt vykdo ne valstybinės įmonės, bet jos yra vienareikšmiškai susijusios su valstybe agresore“, – pabrėžė jis.
Šaliai agresorei vykdant karą, viskas sutelkta tam tikslui pasiekti. Tai neturėtume vertinti, kad kažkokie nepriklausomi verslininkai Rusijoje vykdo veiklą nepriklausomai nuo valstybės.
„Dognus“ – didžiausias rusiškų grūdų importuotojas
Kaip ketvirtadienį pranešė portalas LRT, bendrovė „Dognus“, tai didžiausia rusiškų grūdų ir pašarų importuotoja į Lietuvą. Bendrovės vadovas Arūnas Vasiliauskas teigia, kad kol grūdai nepatenka į sankcijų sąrašą, jis turi teisę prekiauti.
„Todėl, kad yra paklausa. Nebūtų paklausos, nedirbtume. Aš nežudau, nevagiu. Tai čia irgi moralė“, – LRT teigė jis.
„Dognus“ vadovas taip pat atmetė kritiką, kad uždirba pelną Rusijai. Anot jo, sumokėdamas mokesčius jis sukuria pelno ir Lietuvai, kuris sustabdžius prekybą pradings.
Rusijos oligarchai Aleksandras ir Dmitrijus Dolgovai įmonę Lietuvoje įkūrė dar 2012 metais. Registrų centro duomenys rodo, kad A. Dolgovas buvo jos direktorius nuo 2012 m. spalio iki 2016 m. rugpjūčio.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per paskutines dvi dienas į Kaliningradą grąžintos šešios siuntos geležinkeliu, kurios gabentos į įmonę „Dognus“. Gražinti 65 tūkstančiai tonų rapsų išspaudų, skirtų pašarams.
Kovo mėn. Žemės ūkio ministerija sugriežtinto rusiškų ir baltarusiškų grūdų įvežimo tvarką, dėl ko visi įvežami kroviniai yra tikrinami. Taip pat ministerija kreipėsi į Europos Komisiją su siūlymų apriboti tokios žemės ūkio produkcijos įvežimą.
ELTA primena, kad EK nori taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Institucija parengė atitinkamą pasiūlymą, kovo pabaigoje, po ES šalių lyderių pokalbių Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Be to, anot U. von der Leyen, bus siekiama, kad kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė.
ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms, penktadienį pranešė prekybos komisaras.
Šios papildomos sankcijos, kurias sveikina Kyjivas, negalios per Europą į kitas rinkas keliaujantiems rusiškiems grūdams, kad nebūtų sutrikdytas maisto prekių tiekimas į kitus regionus, paaiškino komisaras Valdis Dombrovskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: savivaldos indėlį į priedangų įrengimą galima koreguoti
Savivaldybėms iš esmės sutinkant dalį įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti priedangoms įrengti, tačiau pakeičiant šios dalies apskaičiavimą ir skiriant fiksuotą sumą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, k...
-
Apklausa: dirbančių lietuvių poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1041 eurų pensiją8
Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 eurų pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. ...
-
Du trečdaliai žmonių teigia, kad Lietuvoje reikalai blogėja15
Naujausios šalies gyventojų apklausos rodo, kad gegužę du trečdaliai žmonių padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. ...
-
Seime pateiktas projektas, kurio siekiama didinti Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams
Šią savaitę Seime pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama padidinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams ir sudaryti teisines prielaidas Lietuvos investuotojų investicijų saugumui užtikrinti. ...
-
Sezoninių darbuotojų paieškos vasarai prasideda: sezonui pasibaigus jų poreikis vėl mažėja1
Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmetinės vasaros sezono darbuotojų paieškos prasideda dar pavasario pradžioje, o ši tendencija ypač stebima pajūrio regione, kur maitinimo įstaigos ruošiasi priimti vasarą neišvengiamai padid...
-
LLRI pristatė rinkimų knygą „Mandatas lyderystei“6
Šią savaitę Lietuvos laisvos rinkos institutas (LLRI) politikams Seime pristatė naują rinkimų knygą „Mandatas Lyderystei“, kuriame aptariamos valstybės valdymo ir ekonomikos problemos bei pateikiamos rekomendacijos proveržiui. ...
-
I. Trinkūnaitė pasitraukė iš „Foxpay“, svarsto ginčyti Vyriausybės nutarimą8
Finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė atsistatydino iš bendrovės valdybos pirmininkės pareigų ir svarsto ginčyti Vyriausybės nutarimą dėl jos neatitikties nacionalinio saugumo interesams, še&...
-
Utenoje už 100 tūkst. eurų bus įrengtas vandenlenčių pramogų parkas
Dauniškio ežero pakrantėje Utenoje už daugiau nei 100 tūkst. eurų bus įrengtas vandenlenčių pramogų parkas – jį atidaryti tikimasi dar šių metų pabaigoje. ...
-
Leidimą pirkti finansinių technologijų įmonę LB suteikia tik gavęs Vyriausybės komisijos išvadą1
Lietuvos bankui (LB) ir kitoms institucijoms vykdant finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ patikrinimus, šios priežiūros institucijos valdybos narys Simonas Krėpšta akcentuoja, kad norintis gauti leidimą įsigyti finansų ri...
-
Atlyginimų skirtumai: ar vyrai uždirba daugiau už tuos pačius darbus nei moterys?4
Skirtumai tarp moterų ir vyrų gaunamų algų auga. Šis atotrūkis tik didėja, mat vyrai uždirba 13 proc. daugiau nei moterys, dirbdamos tuos pačius darbus. Jau po dvejų metų, nuo 2026-ųjų, įsigalios Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri darbd...