Baltijos šalys ir Lenkija baiminasi, kad „Nord Stream“, kurį Rusija ir Vokietija tiesia išilgai Baltijos jūros, gali turėti katastrofiškų padarinių ir reikalauja ištirti kelio sausuma alternatyvą. Tuo metu Rusija siekia pakeisti ES Energetikos chartijos principus.

Pagal jos siūlymus, tiekėjams ir pirkėjams būtų netrukdomas energijos išteklių tranzitas bei investicijos į perdavimo tinklus trečiųjų šalių teritorijose, pranešė LTV „Savaitė“.

Baltijos jūroje nuskandintas cheminis ginklas, apie pusantro tūkstančio minų, kabelių, lėktuvų nuolaužų. 

Tačiau dujotiekio statytojai maršruto keisti neketina. Jie pagal Jungtinių Tautų poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste Espoo konvenciją pradėjo visuomenės supažindinimą su projektu.

Anot vykdytojų, numatomas tik nežymus projekto poveikis aplinkai, didžiausias per dujotiekio statybas. Dėl triukšmo ir vibracijos nukentės žuvys, paukščiai, pakils jūros nuosėdos. Tačiau užbaigus darbus esą situacija stabilizuosis.  

„Žinome, kad ten yra galybė sprogmenų ir iki šiol nėra sudaryti tų sprogmenų žemėlapiai. Projekto rengėjai, vykdytojai nori atlikti sprogimus ir nustatyti pavojinga, ar ne. Manau gali būti neprognozuojamas rezultatas“, – sako Janina Gadliauskienė, Lietuvos žaliųjų judėjimo vicepirmininkė.

„Nord Stream“ atstovai žada aplenkti pavojingiausias vietas, tačiau valyti dugno nesirengia. Esą buvo svarstytas alternatyvaus kelio variantas, tačiau šis trumpiausias gabenti dujas iš Rusijos šiaurės.

Vadovaujantis Espoo konvencija, projektuotojams reikia gauti tik penkių valstybių – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos – leidimą. Per jų teritorinius vandenis ar išskirtines ekonomines zonas numatyta tiesti vamzdį. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija gali tik pareikšti nuomonę.    

„Tikimės leidimus gauti šiemet, o kitą pavasarį pradėti dujotiekio statybą, pirmąją liniją baigti 2011 m., antrąją – dar po metų“, – sakė Bruno Haelgas, „Espoo“ procedūrų darbo grupės vadovas.

„Espoo – tai yra poveikio aplinkai tarptautinė sutartis, kurią pasirašiusios ir ratifikavusios šalys įsipareigojo laikytis konvencijos nuostatų, tai yra, saugoti aplinką, jos nežaloti. Jeigu nutinka avarija, tai kaltininkas privalo kompensuoti tą žalą. Tarp tų mano paminėtų 9 šalių Rusija yra vienintelė, kuri neratifikavo šios konvencijos ir, nepaisant visko, tai, kas dabar vyksta, vadina Espoo procesu – tarsi Rusija laikosi tų nurodymų.

Pirmasis žingsnis, kurio reikia pareikalauti iš Rusijos, šio projekto iniciatorės, ratifikuoti Espoo konvenciją. Man jų pažadų, kad jie laikysis šio dokumento dvasios ir raidės, nepakanka. Rusija iki šiol, kur ji buvo pridirbusi, niekada žalos neatlygino. Mes turime patyrimą, mums daugelio dalykų nereikia aiškinti“, – tvirtina Europos Parlamento narė Laima Andrikienė.

Vakarų Europa tikisi per „Nord Stream“ užsitikrinti dujų tiekimą, nes jos tekėtų apeidamos Baltarusiją ir Ukrainą. Per Baltijos jūrą būtų importuojama maždaug ketvirtadalis dujų.

Tačiau Baltijos valstybėms kelia nerimą Kremliui atsiverianti galimybė užsukti dujų kranelius Estijai, Latvijai, Lietuvai ar Lenkijai, o likusiai Europai tiekimo nenutraukti. Nepaisant to, Europos Komisija šį dujotiekį įrašė į prioritetinių projektų sąrašą.

Lietuvos Prezidento vizito išvakarėse Suomijos vadovė pabrėžė, kad Suomija nemato priežasčių priešintis, Lietuva šiuo klausimu neturėtų tikėtis bendros Europos Sąjungos politikos.

Lietuvos žurnalistams šaltiniai Suomijos Darbo ir ekonomikos ministerijoje neoficialiai tvirtino, kad Suomija apskritai Lietuvos nelaiko itin patikima energetikos partnere.

Valdui Adamkui teliko apgailestauti, kad Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos projektas padalijo aplink Baltijos jūrą esančias šalis.

„Kalbėjome ir apie projektą „Nord Stream“, kuris yra viena pagrindinių temų tarp Rusijos ir Vokietijos. Mus neramina tai, kaip apsaugoti Baltijos jūrą kalbant apie ekologiją“, – sakė V. Adamkus.

„Šio dujotiekio mums nereikia. Mes, žinoma, dujas ir energiją naudojame, kaip ir visi kiti, tačiau turime savo linijas ir „Nord Stream“ mums nereikalingas.

Dujotiekis aplenks Suomiją, bet jis, kaip žinote, reikalingas Vokietijai Didžiajai Britanijai ir kitiems. Turime aiškiai pasakyti, kad šiuo klausimu nesilaikysime jokios politinės nuomonės – palauksime rezultatų ir tada pamatysime“, – kalbėjo Suomijos vadovė Tarja Halonen.

Praėjusios savaitės pradžioje Rusijos prezidentas Suomijos vadovę pirmąją supažindino su Kremliaus parengtais pasiūlymais. Jais siekiama pakeisti Europos Sąjungos Energetikos chartijos principus.

Žlugus Sovietų Sąjungai, Europos Sąjunga su buvusiomis respublikomis sutarė, kaip bendradarbiaus energetikos srityje. Rusija šį dokumentą taip pat pasirašė, vėliau persigalvojo ir jo neratifikuoja.

Dabar Kremlius siūlo keisti tarptautinę teisę, kad tiekėjams ir pirkėjams būtų netrukdomas energijos išteklių tranzitas bei investicijos į perdavimo tinklus trečiųjų šalių teritorijose, o prireikus užtikrinta ir fizinė apsauga. Šiuos principus siūloma taikyti tarptautinėje prekyboje nafta, dujomis, branduoliniu kuru, anglimi, elektra ir net mediena.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas pagaliau patvirtino vadinamąjį trečiąjį energetikos paketą, kuris numato Maskvai nepatrauklų energetikos rinkos liberalizavimą. Mat laisvoje rinkoje bus atsisakyta ilgalaikių sutarčių. Jomis dabar grindžiama „Gazprom“ veikla Europoje. Rusijos energetikos monopolininkėms taip pat nepatinka ribojimai sutelkti į vienas rankas gamybą ir perdavimą.

Tuo metu Rusija savo siūlymus žada pateikti Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių vadovams ir sąjungininkams bei kaimynams. Kai kurių Vakarų analitikų duomenimis, Rusija dokumentą derino su sąjungininke Vokietija ir šios palaikymą jau turi.

Rusija inicijavo ir taip pat drauge su Vokietija perengė neseniai Briuselyje pristatytą studiją, kaip sujungti Europos energetinę sistemą UCTE su buvusios sovietų sąjungos energetine erdve – vadinamąja IPS/UPS. Jei projektas būtų vystomas, Baltijos šalys liktų Maskvos dispečerių reguliuojamoje sistemoje.

Studija numato, kad prie vadinamosios IPS/UPS kompanijos prisidėtų Mongolija ir Suomija. Esą tam tereikia įvykdyti kai kurias technines priemones ir pakeisti teisės aktus. Tuo metu Baltijos šalys oficialiai deklaruoja siekį ištrūkti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos.