S. Besagirskas: Ukrainos rinka visada buvo sunkiai prognozuojama

Įtampai Kryme išliekant, su Ukraina dirbantys Lietuvos verslininkai fiksuoja mažėjančius prekių srautus ir stringančius atsiskaitymus.

Ir nors Ukraina, anot ekonomistų, visada buvo bene labiausiai rizikinga rinka iš visų, šįkart viskas – dar blogiau ir, svarbiausia, nežinia, kada atsiras stabilumas.

Prie Ukrainos realijų bandančios prisitaikyti Lietuvos įmonės su nerimu žvelgia ir į Rusiją – kas dėsis su jos ekonomika.

Pramonininkų ekonomisto Sigito Basagirsko teigimu, Lietuva su Ukraina turi beveik vien prekybinius ir paslaugų teikimo ryšius. Stambūs Lietuvos investuotojai iš Ukrainos jau senokai išėjo, nes rinka esą visada buvo sunkiai prognozuojama.

„Jeigu mes ją lygintume su Baltarusija ar Rusija, Kazachstanu, tai tikrai gerokai rizikingesnė rinka dėl, sakykim, tam tikros vidaus struktūros, didelio korupcijos lygio, kultūros. Pavyzdžiui, įprasta neatsiskaityti, nemokėti už skolas. Ir tą riziką mūsų verslininkai jau seniai yra įvertinę“, – dėsto Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S. Besagirskas.

Kad Ukrainos rinkoje nėra sklandumo, sako iškart pajutęs logistikos sektorius. Kurį laiką mažėjęs krovinių srautas į šią šalį ir iš jos, pastaruoju metu dar stipriau išseko. UAB „AXIS Transport“ skaičiavimu, palyginti su pernai, krovinių kiekis sumažėjo bene perpus. O važiuodavo į Ukrainą maistas, buities prekės, daugybė kitokios produkcijos. Iš jos – mediena, jos ruošiniai bei maistas. Aprimus prekybai, stoja ir pinigų judėjimas.

„Verslininkai sustabdė krovinių srautą vien dėl to, kad nežino, kaip jie bus išmuitinami, kokios verslo sąlygos, ar bus jie realizuoti pačioje Ukrainoje. Paprasti ukrainiečiai, sumažėjus jų vidiniam pinigų srautui, perka būtiniausias prekes, o neinvestuoja į kitas prekių grupes“, – pastebi UAB „AXIS Transport“ rinkodaros ir verslo plėtros vadovas Darius Šerkšnas.

Akių nuo įvykių Kryme nenuleidžia UAB „Aplinkos vadyba“ darbuotojai. Mat ten – dalis jos klientų. Tenykščiai gamybininkai iš lietuvių perka dokumentų tvarkymo paslaugą, kad į Vakarų šalis vežama produkcija atitiktų reikalavimus. Dabar klientai tyli, neaišku, kiek produkcijos pagamins, ar sėkmingai išveš.

„Jiems ganėtinai sudėtinga, tikriausiai, ir vietos rinkoje. Ir tie partneriai, kurie yra Vakaruose, nėra užtikrinti, ar jie sugebės tinkamai ir laiku tiekti jų produkciją. Sutrikę  ir atsiskaitymai“, – sako UAB „Aplinkos vadyba“ direktorius Nerijus Dilba.

Rūpesčio dėl pinigų turi ir kai kurie Lietuvos gamintojai, patys kol kas sustabdę eksportą į Krymą. Verslas žiūri, kiek galėtų kilstelėti produktų kainas, kad neturėtų nuostolių, bet ir neprarastų pirkėjų. Šie gali imti pirkti vietines prekes, kurias, nuvertėjus grivinai, ukrainiečiai gali parduoti pigiau. Ukrainos valiutos kursas nuo metų pradžios prieš dolerį ir prieš eurą nusmuko maždaug 18 proc.

„Į Krymo regioną prekių tiekimą pristabdėme dėl ten galimų veiksmų. Bet tai čia su Rytų rinkomis tradiciškai – tai valiutų kursų nestabilumas – tvarkomės valiutų kursus, kad neprarasti pinigų“, – tvirtina „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis.

Dalis Lietuvos įmonių su nerimu žvelgia į Rusijos pusę, nes ši rinka Lietuvai ekonomiškai gerokai svarbesnė nei Ukraina. O krovinių srautai iš Rusijos ir į ją esą jau irgi apmažėję.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Matjošaičiui

Matjošaičiui portretas
"1939 m. kovo 22 dieną Hitleris pasiglemžė Klaipėdos kraštą. To „istorinio įvykio“ proga fiureris savo persona pagerbė Klaipėdą. Hitleriui reikalaujant, kitą dieną Rumunija sutiko savo ūkį – naftą, pramonę, žemės ūkį ir kt. atiduoti reicho interesams. Visą tą savivalę Hitleris vertino kaip „būtinas priemones siekiant taikos“. Europoje tai kvepėjo paraku. 1939 m. rugpjūčio 23 dieną pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas, užtikrinęs Vokietijai saugų užnugarį ir karui būtinų žaliavų tiekimą iš SSRS, baigė ilgą Hitlerio kelią į „visuotiną ilgalaikę taiką Europoje“ – po savaitės prasidėjo Antrasis pasaulinis karas."
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių