- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų.
Vadinamąjį pramoninį bendradarbiavimą valstybė galėtų inicijuoti ne mažesnės nei 5 mln. eurų vertės pirkimuose.
Projektas priimtas pritarus visiems 100-tui balsavusių Seimo narių.
„Jis palengvins daug procedūrų, kurios reikalingos karo pramonei vystyti šiuo sunkiu metu“, – prieš galutinį balsavimą parlamente sakė konservatorius Valdas Rakutis.
Jo teigimu, toliau gerinant gynybos pramonės sąlygas Lietuvoje reikės apibrėžti, kaip šios įmonės veiktų karo atveju.
„Čia reikės Vyriausybės tvarkų. Manau, kad rudenį dar kažkokį papildymą prie šito įstatymo pridėsime“, – sakė V. Rakutis.
„Įstatymas orientuotas į Lietuvos gynybos pramonės srityje dirbantį verslą. (...) Tikiuosi, šis įstatymas atvers kelią mūsų gynybos pramonės dar intensyvesnei plėtrai nei iki šiol“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas.
Konservatorių frakcijos narys Vilius Semeška teigė, kad pataisos „pagaliau apibrėžia gynybos ir saugumo pramonės sąvoką“.
„Labai svarbu, kad nustatomos pramoninio bendradarbiavimo taisyklės“, – kalbėjo V. Semeška.
Labai svarbu, kad nustatomos pramoninio bendradarbiavimo taisyklės.
Mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašunienė teigė, kad pataisos turėtų būti skirtos lietuviško kapitalo bendrovėms, gebančioms gaminti kokybiškus gynybos ir saugumo sektoriaus produktus.
Projektu apibrėžiama tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.
Vadinamojo ofseto taikymas numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis su mažesne rizika jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.
Pataisomis siekiama skatinti vietinę gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją, anksčiau teigė pareigūnai.
Priėmus įstatymą Vyriausybė turės patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą. Pasak Vyriausybės, tai verslui leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.
Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Taip pat bus įkuriama Gynybos pramonės taryba, kuri sujungs institucijų, gynybos pramonės, mokslo bendruomenės atstovus.
Dabar Lietuvoje yra 67 įmonės, kurias iš dalies būtų galima priskirti gynybos pramonei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Enefit“ nepagrįstai reikalavo 1,1 mln. eurų iš „FishNet“ už elektros tiekimo sutarties nutraukimą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą mažų įmonių teisės neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartį, ketvirtadienį nutarė, kad elektros tiekėjai neturi teisės iš mažų bendrovių reikalauti sutartie...
-
LEA: dyzelino vidutinė kaina mažėja antrą savaitę iš eilės1
Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,4 proc., o benzinas 0,4 procento pabrango. ...
-
G. Paluckas kitiems metams žada bent 100 mln. papildomų eurų keliams, bet NPD nedidins2
Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad priimant kitų metų valstybės biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų skirti mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, negu kad siūlo...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų3
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Ūkių modernizavimui – dar 40 mln. eurų paramos1
Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms lapkričio pabaigoje mėnesio bus skirta dar 40 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti. ...
-
Atidaryta paskutinė suremontuota automagistralės Vilnius–Klaipėda atkarpa ties Rumšiškėmis1
Ketvirtadienį eismui atidaroma 10 kilometrų ilgio automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpa ties Rumšiškėmis, pranešė valstybės valdoma kelių bendrovė „Via Lietuva“. ...
-
Vien tik LEZ regionų atskirties problemos neišspręs: trūksta daugiau valdžios dėmesio
Regionų ekonominė ir socialinė sistema vis dar atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-ųjų metų pabaigoje didžiausi atlyginimai buvo mokami Vilniuje, o mažiausi – Zarasų savivaldybėje. Kiek ...
-
Kaunas prisijungė prie restoranų ir viešbučių protesto: neišgyvename72
Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija ketvirtadienį pakvietė į protestą dėl augančių mokesčių šiam verslo sektoriui. Prie protesto prisijungė ir Kaune veikiantys verslai. Beje, šį kartą mokesčių klausimą kelia ir res...
-
Protestas Vilniuje: „Maitintojai miršta dėl per didelių mokesčių“4
Lietuvos viešbučių ir restoranų atstovai ketvirtadienį protestuoja ragindami sugrąžinti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo paslaugoms. ...
-
I. Šimonytė protestuojančiam maitinimo verslui: turint PVM lengvatą kainos vis tiek kilo4
Trijų Baltijos valstybių viešbučių ir restoranų atstovams ketvirtadienį rengiant bendrą protesto akciją dėl sektoriui taikomų mokesčių, premjerė Ingrida Šimonytė savo pozicijos nekeičia – nepalaiko mažesnio pridėtinės vert...