- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui antradienį pristatyta svarbiausias energetikos bei vienas strateginių visos valstybės dokumentų – atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijos projektas.
Seimas priėmė ją svarstyti: už balsavo 71 parlamentaras, vienas buvo prieš, o 22 susilaikė. Dabar projektą svarstys komitetai.
Pristatydamas projektą energetikos ministras Dainius Kreivy pabrėžė, kad žaliasis kursas Lietuvai yra didelė galimybė.
„Šiaurės ir Pietų šalys turės didžiulį žalios energijos perteklių, kai tuo tarpu Centrinė visa Europa turės nepriteklių ir kadangi didžiuliai pramonės centrai yra būtent sutelkti Centrinėje Europoje, jiems reikės didžiulio kiekio tiek elektros energijos, tiek vandenilio“, – tvirtino ministras.
D. Kreivys tikisi, kad šilumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių iki 2030 metų išaugs: „Judėsime nuo 90 proc. iki 100 proc. O individualiame šildyme reikšmingai mažės sunaudojamos energijos kiekis, nes pereisime prie efektyvių biokuro, naujos kartos šilumos siurblių“.
Pasak jo, transporte žaliosios energijos dalis turėtų augti nuo 15,8 proc. 2030 metais iki 90 proc. 2050 metais, o elektra bei vandeniliu varomos transporto priemonės jau 2030 metais turėtų sudaryti 15 proc.
Ministras pabrėžė, kad ateityje elektros gamyba didės, o investicijos į tinklus sąlyginai mažės.
Individualiame šildyme reikšmingai mažės sunaudojamos energijos kiekis, nes pereisime prie efektyvių biokuro, naujos kartos šilumos siurblių.
„Investicijos į tinklus ir jų krūvis, tenkantis vienai kilovatvalandei, mažės dėl didelio elektros energijos kiekio, kuris bus perduotas šitais tinklais. Noriu pabrėžti, kas Lietuvoje turime vienus stipriausių tinklų Europoje. Todėl, kad mes buvome BRELLʼo žiede ir srautai, kurie buvo numatyti ir kurie sukosi žiede, buvo iki 3,5 iki 4 gigavatvalandžių. Plius, papildomai į tinklų plėtrą investavome europines lėšas dėl sinchronizacijos“, – aiškino ministras.
Strategija numato, kaip artimiausiais dešimtmečiais bus siekiama pereiti prie klimatui neutralių energijos šaltinių ir pakeisti šiuo metu naudojamą iškastinį kurą.
Energetikos ministras anksčiau yra sakęs, kad strategijoje numatytų tikslų daugiausia bus siekiama verslo investicijomis.
Dokumente nurodoma, kaip Lietuvai iki 2050 metų pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuos pramonę į netaršią aplinkai.
Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų bei iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.
D. Kreivio teigimu, šiuo metu yra beveik 107 tūkst. elektrą gaminančių vartotojų, o ateityje jų, planuojama, augs iki 300 tūkstančių.
Pagal ministerijos planą iki 2050 metų labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo jėgainių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: finansavimo „Rail Baltica“ reikės ieškoti ir po 2027-ųjų metų1
Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Brangsta ne tik butų nuoma, bet ir kai kurių universitetų bendrabučiai: turi patarimą studentams3
Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. ...
-
Barų savininkai trina rankomis dėl augančios apyvartos: tampame futbolo šalimi1
Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi, išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. ...
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių4
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje18
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino52
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė5
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų1
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...