- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Seimas pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. Visgi, dalį Seimo narių šie pakeitimai papiktino, nes, jų nuomone, apkraus mažiau pasiturinčius. Savo ruožtu parlamentaras Artūras Skardžius tvirtino kad tokie pakeitimai vykdomi dėl liberalų noro užsidirbti.
Tokius Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus palaikė 65 Seimo nariai, balsuojant susilaikė 3, 1 parlamentaras pasisakė prieš. Dalis šių pakeitimų įsigalioja šių metų rugsėjo 1 d., kiti – 2026 m. sausio 1 d.
Seimas taip pat pritarė Kazio Starkevičiaus siūlymui įpareigoti savivaldybes prisiimti didesnę atsakomybę už atliekų tvarkymą.
Anot projekto iniciatorių – aplinkos ministro Simono Gentvilo ir Aplinkos ministerijos, priėmus pakeitimus, visoms komunalinėms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms, kurias surenka savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymo sąnaudos būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už surinkimą. Tokia tvarka būtų taikoma atliekoms, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas.
Anot S. Gentvilo, šiais pakeitimais bus užtikrinta galimybė statybines ar žaliąsias atliekas išvežti į tam skirtas aikšteles, kurių tinklas šiuo metu yra nepakankamai išvystytas.
Liberalai negyvena iš sąvartynų (...)
„Šiuo metu Viilniuje, pavyzdžiui, nėra, kur būtų galima pristatyti sutvarkyto sodo atliekas“, – sakė S. Gentvilas.
Manoma, kad neužtikrinus galimybės įtraukti nebuitinių atliekų tvarkymo sąnaudų į rinkliavą ar įmoką galėtų kilti grėsmė, kad tvarkančios organizacijos jas priims apmokestinant nuo pirmo kilogramo, kas galėtų sąlygoti nelegalų šių atliekų šalinimą gamtinėje aplinkoje.
Taip pat teigiama, kad šiais pakeitimais bus ištaisytos šiuo metu egzistuojančios teisines spragos dėl nebuitinių atliekų surinkimo bei tobulinama komunalinių atliekų tvarkymo sistema, supaprastinant ir patikslinant kainodaros procesus.
A. Skardžius apkaltino liberalus: matosi, kad valdant sąvartynus atsirado noras pabizniauti
Mišrios Seimo grupės atstovas Artūras Skardžiu apkaltino liberalus noru „pabizniauti“, teigdamas, kad būtent jie valdo kelis regionų atliekų tvarkymo centrus (RATC), kurie dėl tokių pakeitimų uždirbtų daugiau.
„Praėjusių metų lapkričio mėnesį, mane Eugenijus Gentvilas paprašė pakalbėti apie liberalus. FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) ir STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba) pradėjo tyrimą dėl Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro. Ir išties sumos yra įspūdingos. Dėl pasisavinimo daugiau nei 1 mln. eurų, nesumokėtų privalomų mokesčių valstybei. Matosi, kad sukėlus vartų mokestį sąvartynuose, atsirado noras bizniauti“, – komentavo jis.
„Be išimties, visi regioninių atliekų tvarkymo centrai yra valdomi liberalų“, – pridūrė jis.
Visgi Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas neigė tokius pareiškimus, tvirtindamas, kad „liberalai negyvena iš sąvartynų“.
„Noriu pasakyti: nei Vilniaus, nei Alytaus RATC vadovai nėra Liberalų sąjudžio nariai. (...) Ne liberalai, o būtent „Tvarkos ir teisingumo“ partija, tuo metu vadovavusi Aplinkos ministerijai, dalyvavo, kai buvo kuriama mechaninio ir biologinio apdorojimo sistema ir tinklas. Tai partijai tuo metu atstovavo Valentinas Mazuronis. Tos partijos narys ir vėliau vadovas buvo Remigijus Žemaitaitis, šiuo metu esantis A. Skardžiaus vadovu“, – aiškino E. Gentvilas.
Manau, kad tai nėra aplinkosauginis sprendimas, o tiesiog naštos perkėlimas būtent gyventojams.
„Todėl, jeigu kas nors ir gyvena iš šios sistemos, tai tikrai ne liberalai“, – tvirtino jis.
Dalis parlamentarų nepritaria tokiam pakeitimui: apmokestins nepasiturinčius
A. Skardžius taip pat tvirtino, kad šie pakeitimai neigiamai paveiks mažiau pasiturinčius asmenis. Anot jo, nors tokiems asmenims didžiulių gabaritų atliekų aikštelės naudos neduoda, jie privalės už jas mokėti.
„Tie žmonės, kurie neturi žaliųjų atliekų, neturi statybinių atliekų, turės mokėti už tuos, kurie gyvena labiau pasiturinčiai“, – aiškino A. Skardžius.
„Manau, kad tai nėra aplinkosauginis sprendimas, o tiesiog naštos perkėlimas būtent gyventojams“, – jam antrino parlamentaras Kęstutis Mažeika.
Jiems pritarė ir Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė, atkreipusi dėmesį, kad jeigu mokės visi gyventojai, tai paveiks ir taip su problemomis susiduriančius pensininkus.
„Aš esu prieš šį mokestį, nes apkrausite močiutę ar senelį, kurie turi tik maišelį ar du šiukšlių“, – tvirtino ji.
Visgi, priimtuose įstatymų pakeitimuose įrašytas poreikis tiksliai ir nuosekliai taikyti sąvokas ir numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti rinkliavos teisingumą bei išvengti dvigubo tų pačių sąnaudų apmokėjimo.
S. Gentvilas yra anksčiau teigęs, kad dabar savivaldybės priimdamos iš žmonių statybines ar žaliąsias atliekas, jų sutvarkymą padengdavo savo lėšomis arba apmokestindamos tokių atliekų pristatymą į aikšteles.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar įteisinti mobiliąsias vaistines
Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma Lietuvoje įteisinti mobiliąsias vaistines. ...
-
„Via Baltica“ atkarpai iki Lenkijos sienos – 48 mln. eurų ES paramos3
Tarptautinės automobilių magistralės „Via Baltica“ 12 kilometrų atkarpos rekonstrukcijai Europos Komisija (EK) skyrė 48 mln. eurų paramos. ...
-
LEA: saulės elektrinių gamyba birželį išliko rekordinė
Šių metų birželį saulės elektrinių pagaminta elektra patenkino apie 25,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rodiklis, lyginant skirtingų technologijų pagamintą elektrą. Bendrai vietinė elektros gamyba birželį pa...
-
Agentūra: iki liepos vidurio benzinas šalyje pigo dviem centais, dyzelinas – penkiais
Iki liepos vidurio (1–17 d.) didmeninė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo dviem centais, dyzelino – penkiais. Lietuvos agentūros duomenimis (LEA), degalai išlieka 0,13–0,24 cento pigesni nei kitose Baltijos šalyse bei 0,03&nda...
-
Euro zonos statybų sektorius gegužę susitraukė stipriausiai per trejus metus1
Statybų apimtys euro zonoje gegužę, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, susitraukė stipriausiai per pastaruosius trejus metus - 2,4 proc., rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti negalutiniai duomenys. ...
-
Seimas rudenį spręs, ar skatinti statytojus įrengti priedangas naujuose pastatuose
Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti pataisas, kad Lietuvoje trūkstant priedangų statytojai lengvatomis būtų skatinami jas įrengti naujai statomuose ar atnaujinamuose pastatuose. ...
-
Minskas: Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL niekaip nepaveiks jos sistemos6
Baltijos šalims informavus Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis elektros energetikos sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, baltarusiai pareiškė, kad tai niekai...
-
R. Masiulis: rusams ir baltarusiams nevykdant BRELL sutarties, ji jau buvo „mirusi“2
Rusijai ir Baltarusijai jau daugiau nei vienerius metus nevykdant bendros su Baltijos šalimis elektros sistemos sutarties (BRELL), ji jau kurį laiką buvo „mirusi“, sako Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas R...
-
Inovacijų agentūra jungsis prie Europos gynybos fondo, sieks išauginti 20 verslų3
Lietuvos Inovacijų agentūra teiks paraišką prisijungti prie Europos gynybos fondo projekto ir tapti gynybos akceleratoriumi bei per dvejus metus išauginti apie 20 gynybos sektoriaus startuolių ar besiplečiančių verslų, ketvirtadienį pran...
-
Š. Šatūnas: dalis baltarusiškų automobilių į Lietuvą galės patekti dar mėnesį1
Lengvieji automobiliai su baltarusiškais numeriais į šalį galės įvažiuoti dar mėnesį, jei jais važiuos leidimą gyventi Lietuvoje bei galiojančias vizas turintys jų savininkai, sako užsienio reikalų viceministras. ...