- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministerija ragina savivaldybes glaudžiau bendradarbiauti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl lėšų vietiniams keliams naudojimo savivaldybėse skaidrinimo. Šalies savivaldybės, šiemet nustačiusios savo tvarkas dėl joms skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų paskirstymo ir naudojimo, dar turėtų atidžiau jas persvarstyti ir patobulinti, kad lėšų naudojimo kriterijai būtų aiškūs, skaidrūs ir pagrįsti.
Susisiekimo ministerijos iniciatyva nuo šių metų Lietuvos keliai finansuojami taikant naują KPPP lėšų administravimo sistemą. Naujasis kelių finansavimo modelis šalies savivaldybėms ne tik užtikrino didesnį finansavimą jų valdomiems vietinės reikšmės keliams, bet ir suteikė daugiau savarankiškumo sprendžiant, kaip panaudoti skiriamas lėšas.
„Svarbiausias naujos tvarkos reikalavimas savivaldybėms – turėti aiškią ir skaidrią keliams skiriamų lėšų panaudojimo tvarką bei viešai skelbiamą bent trejų metų projektų eilę. Toks reikalavimas sudarys sąlygas visuomenei žinoti, kaip ir kodėl savivaldybių institucijos priima sprendimus dėl vieno ar kito kelio tvarkymo. Gal keistai skamba, bet iki šių metų nebuvo įstatymo lygmeniu nustatyto tokio skaidrumo reikalavimo, o aiškius tvarkos aprašus ir projektų eiles turėjo tik dalis savivaldybių“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministro teigimu, skaidrumo didinimo srityje Susisiekimo ministerija glaudžiai bendradarbiauja su STT – skaidrumo didinimas ir finansavimo skyrimo konkretiems objektams pagrįstumas buvo viena svarbiausių paskatų ministerijai keisti kelių finansavimo modelį. Ministerija yra atvira pasiūlymams dėl skaidresnio ir racionalesnio KPPP lėšų paskirstymo ir panaudojimo.
Dalis savivaldybių iki šiol apskritai neturėjo eilių ir tvarkos aprašų, pagal kuriuos buvo paskirstomos KPPP lėšos. Todėl, pasak ministro, daugeliui savivaldybių šiemet pirmą kartą pasitvirtinus joms skirtų KPPP lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašus, dar yra tobulintinų sričių ir ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pasiruošusi suteikti metodinę pagalbą.
Susisiekimo ministerijos nuomone, STT dėmesys šiai sričiai ir pastabos dėl savivaldybių parengtų tvarkos aprašų bus labai naudingos savivaldybėms, kad atsižvelgdamos į tai jos tobulintų savo nustatytą lėšų naudojimo tvarką, užtikrintų kriterijų pagrįstumą.
Sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl KPPP lėšų skyrimo iki šiol pasirašė 54 savivaldybės iš 60. Likusios savivaldybės turi patikslinti KPPP lėšų paskirstymo tvarkos aprašus, juos pasivirtinti ir parengti prioritetinių objektų sąrašą. Tiek patvirtinti tvarkos aprašai, tiek prioriteto tvarka išdėstyti kelių objektų sąrašai turi būti paskelbti viešai savivaldybių interneto svetainėse ir visiems prieinami.
Siekiant užtikrinti skaidrų KPPP lėšų paskirstymą, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir STT, vyks savivaldybių parengtų tvarkų aprašų vertinimas, kurio metu bus siekiama identifikuoti silpnas vietas ir pateikti siūlymus dėl tolesnių veiksmų didinant KPPP lėšų administravimo sistemos skaidrumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...