- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisomis, kuriomis nuo ateinančių metų pradžios keičiama biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų ir mokytojų, darbo apmokėjimo tvarka.
Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 7 procentais.
Šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems įstatymų projektams dar turės pritarti Seimas.
„Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai tęsiame suplanuotus darbus ir auginame gyventojų pajamas. Kitąmet toliau augs biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės maždaug 47 tūkstančiams darbuotojų. Taip pat siekiame, kad biudžetinėse įstaigose daugėtų skatinimo bei darbuotojų motyvavimo įrankių ir priemonių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės maždaug 47 tūkstančiams darbuotojų.
Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį.
Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.
Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio.
Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų ir, kai nurodo ministerija, palies apie 47 tūkst. darbuotojų – tam kitąmet reikės 38,6 mln. eurų.
Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.
Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų.
Taip pat siūloma mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo sausio padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 procentų. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 21 procentą.
Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientus nuo sausio siūloma padidinti 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 procentų. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 dienos, bendras jų didėjimas sieks 30 procentų. Mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas 2024 metais būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą.
Tuo pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.
Siūloma padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas – netiesioginio darbo valandų skaičių, jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.
Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023-iųjų pabaigos, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarys nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų.
Pareiginės algos didės daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą1
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?5
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur1
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...