- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skurdo rizikos lygis šiais metais turėtų mažėti 1 procentiniu punktu ir siekti 19,9 proc., skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT), remdamasis Valstybės duomenų agentūros eksperimentinės statistikos duomenimis.
„Nors tikslius duomenis turėsime tik kitais metais, tokios tendencijos rodo, kad infliacijos pasekmių švelninimo priemonių taikymas, atlyginimų ir socialinių išmokų didinimas padėjo suvaldyti sudėtingą 2022 metų situaciją ir turėjo teigiamos įtakos skurdo lygio mažėjimui šalyje“, – rašoma 2022 metų skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje, kurią antradienį pristatė organizacija.
NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad realią padėtį bus galima matyti kitais metais, tačiau ir tokie skaičiai – per maži.
„Nacionaliniame pažangos plane siekiame, kad iki 2025 metų skurdo rizikos lygis sumažėtų iki 17 proc., (...) tai klausimas, ar pasieksime. O 2030 metais turi sumažėti iki 14 proc., tai judant tokiais tempais bus tikrai sunku pasiekti nacionalinį įsipareigojimą“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Adomavičienė.
2022 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 20,9 proc. ir buvo 0,9 punkto didesnis nei 2021 metais. Pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų.
Eilę metų Lietuvoje skursta kas penktas Lietuvos gyventojas, tokia riba matoma nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą.
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 3,8 proc. arba daugiau nei 106 tūkst. Lietuvos gyventojų – 0,1 proc. punktu mažiau nei 2021 metais.
Prognozuojama, kad 2023 metais absoliučiame skurde gyvens 77 tūkst. Lietuvos gyventojų – 1 proc. punktu mažiau nei 2022 metais.
A. Adomavičienės teigimu, skurdo rizikos lygis pernelyg nesikeičia jau beveik 20 metų.
„Eilę metų Lietuvoje skursta kas penktas Lietuvos gyventojas, tokia riba matoma nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ir tokio protrūkio (skurdo rizikos lygio mažėjimo – BNS) mes nuo to laiko nelabai turėjome“, – sakė A. Adomavičienė.
2022 metais skurdo rizikos riba buvo 510 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 1 tūkst. eurų – šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
Anot statistikos, skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai.
Didžiausias skurdo rizikos lygio padidėjimas 2022 metais nustatytas tarp asmenų, kurių veikla buvo apribota dėl sveikatos sutrikimų ir senatvės pensininkų (po 4,3 proc. punkto). Taip pat skurdo rizikos lygis nežymiai padidėjo tarp bedarbių ir vaikų iki 18 metų (po 0,6 proc. punkto).
Stebimose labiausiai pažeidžiamose grupėse pagal namų ūkio sandarą skurdo rizikos lygis sumažėjo tarp vienišų asmenų (1,5 proc. punkto) bei vienišų tėvų, auginančių vieną ar daugiau vaikų (3,5 proc. punkto).
20 proc. pačių turtingiausių ir tiek pat skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis pernai skyrėsi 6,4 karto (2021 metais – 6,1 karto).
Jeigu lygintume su ES statistika, tai, deja, mes esame prie tų prasčiausiai pasirodančių valstybių.
„ES vidurkis siekia 4,74 karto, tai mes gerokai atsiliekame“, – nurodė A. Adomavičienė.
Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje (ES) yra trečia nuo pabaigos – didesnis atotrūkis yra tik Latvijoje ir Bulgarijoje.
Tuo metu pagal skurdo rizikos lygį Lietuva ES yra penkta nuo pabaigos. Žemiau Lietuvos buvo Rumunija su 21,2 proc. skurdo rizikos lygiu, Latvija – 22,5 proc., Estija – 22,8 proc. ir Bulgarija – 22,9 proc. ES skurdo rizikos lygio vidurkis pernai buvo 16,5 proc.
„Jeigu lygintume su ES statistika, tai, deja, mes esame prie tų prasčiausiai pasirodančių valstybių, šiais metais esame penkti, bet esame buvę ir treti“, – teigė NSMOT direktorė.
Pasak A. Adomavičienės, problemą spręsti būtų galima skiriant didesnį finansavimą socialinei sričiai.
„Sprendimai situacijai turėtų būti skiriamas adekvatus finansavimas socialinei sričiai, mes jau esame padarę didelę pažangą, bet matome, kad tai nėra pakankama. (...) Viduje nežinau, ar įmanoma jau suefektyvinti kažką, čia tiesiog yra resursų trūkumas“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: savivaldos indėlį į priedangų įrengimą galima koreguoti
Savivaldybėms iš esmės sutinkant dalį įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti priedangoms įrengti, tačiau pakeičiant šios dalies apskaičiavimą ir skiriant fiksuotą sumą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, k...
-
Apklausa: dirbančių lietuvių poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1041 eurų pensiją8
Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 eurų pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. ...
-
Du trečdaliai žmonių teigia, kad Lietuvoje reikalai blogėja15
Naujausios šalies gyventojų apklausos rodo, kad gegužę du trečdaliai žmonių padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. ...
-
Seime pateiktas projektas, kurio siekiama didinti Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams
Šią savaitę Seime pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama padidinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams ir sudaryti teisines prielaidas Lietuvos investuotojų investicijų saugumui užtikrinti. ...
-
Sezoninių darbuotojų paieškos vasarai prasideda: sezonui pasibaigus jų poreikis vėl mažėja1
Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmetinės vasaros sezono darbuotojų paieškos prasideda dar pavasario pradžioje, o ši tendencija ypač stebima pajūrio regione, kur maitinimo įstaigos ruošiasi priimti vasarą neišvengiamai padid...
-
LLRI pristatė rinkimų knygą „Mandatas lyderystei“6
Šią savaitę Lietuvos laisvos rinkos institutas (LLRI) politikams Seime pristatė naują rinkimų knygą „Mandatas Lyderystei“, kuriame aptariamos valstybės valdymo ir ekonomikos problemos bei pateikiamos rekomendacijos proveržiui. ...
-
I. Trinkūnaitė pasitraukė iš „Foxpay“, svarsto ginčyti Vyriausybės nutarimą7
Finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė atsistatydino iš bendrovės valdybos pirmininkės pareigų ir svarsto ginčyti Vyriausybės nutarimą dėl jos neatitikties nacionalinio saugumo interesams, še&...
-
Utenoje už 100 tūkst. eurų bus įrengtas vandenlenčių pramogų parkas
Dauniškio ežero pakrantėje Utenoje už daugiau nei 100 tūkst. eurų bus įrengtas vandenlenčių pramogų parkas – jį atidaryti tikimasi dar šių metų pabaigoje. ...
-
Leidimą pirkti finansinių technologijų įmonę LB suteikia tik gavęs Vyriausybės komisijos išvadą1
Lietuvos bankui (LB) ir kitoms institucijoms vykdant finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ patikrinimus, šios priežiūros institucijos valdybos narys Simonas Krėpšta akcentuoja, kad norintis gauti leidimą įsigyti finansų ri...
-
Atlyginimų skirtumai: ar vyrai uždirba daugiau už tuos pačius darbus nei moterys?4
Skirtumai tarp moterų ir vyrų gaunamų algų auga. Šis atotrūkis tik didėja, mat vyrai uždirba 13 proc. daugiau nei moterys, dirbdamos tuos pačius darbus. Jau po dvejų metų, nuo 2026-ųjų, įsigalios Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri darbd...