- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau mėnesį galiojant reikalavimui statybviečių darbuotojams turėti skaidriai dirbančiojo identifikacijos (ID) kodą, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigiamų naujosios tvarkos rezultatų neįžvelgia. Statybų verslo atstovas įsitikinęs, kad šešėlio rinkoje nemažėja, nes nelegali darbo jėga samdoma privačių objektų statytojų, kurie vykdyti teisinių įpareigojimų „nesivargins“.
Jis įžvelgė, kad teisėtai dirbančioms statybų įmonėms, vienijamoms LSA, papildomas reikalavimas tikrinti kiekvieno darbuotojo ID tėra papildoma našta, nors ir nedidelė.
„Poveikio šešėliui mažinti šita priemonė tikrai neturės, o legaliai dirbančioms įmonėms vis tiek sukuriama našta. Ji nėra didelė, bet ji vis tiek yra – reikia papildomai tikrinti, ar darbuotojai turi skaidriai dirbančiojo kodą“, – Eltai sakė D. Gedvilas.
„Manome, kad dirbantys nelegaliai dirba privačiuose objektuose. Toms LSA įmonėms, kurios dirba oficialiai, teisėtai, šis kodas yra tik našta, o tie, kurie dirba nelegaliai, ir toliau dirba. Jei kodo sukūrimas turėjo tikslą mažinti šešėlį statybų sektoriuje, šio efekto nebus pasiekta (...) “, – akcentavo jis.
LSA vadovas pasakojo, jog įsigaliojus papildomam reikalavimui, naująja sistema tik sukurtas papildomas barjeras statybininkams, kurį jie turi „įveikti“ prieš patekdami į savo darbo vietą. D. Gedvilas kalbėjo, kad nuo balandžio eidami į statybvietę darbuotojai privalo turėti ne tik skaidriai dirbančiojo ID, bet ir asmens dokumentą, neretai – laiko apskaitos registracijos kortelę. Papildomos kliūtys tikrinant statybininkus kyla ir statyboms vykdyti samdytiems subrangovams, teigia jis.
„Ateidamas į statybvietę asmuo turi turėti skaidriai dirbančio asmens kodą, asmens tapatybės dokumentą. Toliau, jei yra laiko apskaitos sistema, reikia turėti dar vieną kortelę ir ten turi registruotis. Yra sukurtas tam tikras barjeras patenkant į statybvietę, žmonės užtrunka ir ten turi būti tikrintojas. Ir jei subrangovui reikia tikrinti asmenų kodus, reikia paskirti atskirą asmenį, kad jis žiūrėtų, ar statybvietėje nedirba kodo neturintys asmenys“, – aiškino LSA prezidentas.
„Yra tam tikra laiko gaišatis ir, manau, kad ten dirba įmonės, ten paprastai statybininkai dirba legaliai, bet ten kur jie nelegalūs, to reikalavimo, teisės akto vykdyti nesivarginama“, – apibendrino D. Gedvilas.
„Sodra“: skaidriai dirbančiojo ID jau turi beveik 200 tūkst. žmonių
Kaip ELTĄ informavo skaidriai dirbančiojo ID sistemą administruojanti „Sodra“, šį QR kodą jau turi 195 tūkst. žmonių. Pasak „Sodros“ atstovų, jų sugeneruota daugiau, kadangi vienas dirbantysis gali turėti kelis galiojančios ID. Iš viso, „Sodros“ duomenimis, suteikti beveik 205 tūkst. skaidriai dirbančiojo ID kodai.
Anot įstaigos, pirmąjį mėnesį sistema veikė be nesklandumų.
„Sodros“ specialistų vertinimu, sistema veikia sklandžiai. Nuolat bendradarbiaujame su statybų sektoriaus atstovais, pavyzdžiui, su LSA, ir ieškome būdų, kaip patobulinti sistemos funkcijas, tačiau tai nėra susiję su kokiais nors trikdžiais“, – rašoma „Sodros“ atsakyme.
ELTA primena, kad nuo balandžio 1 d. visi pagal darbo sutartį arba individualiai dirbantys, taip pat į Lietuvą iš užsienio komandiruoti statybviečių darbuotojai privalo darbo vietoje turėti skaidriai dirbančio asmens ID kodą.
Naująja tvarka siekiama mažinti šešėlį statybų sektoriuje, – pasinaudodamos statybos darbuotojų identifikavimo informacine sistema, kontroliuojančios institucijos galės identifikuoti neskaidriai statybose dirbančius asmenis. Statybviečių patikras vykdo Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija.
Statybininko identifikavimui naudojama „Sodros“ informacinė sistema.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje teisėtai dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimą ir 14 tūkst. – pagal individualios veiklos pažymą. Tai sudaro apie 7 proc. visų socialiniu draudimu apdraustųjų fizinių asmenų Lietuvoje, tačiau statybų sektoriuje užfiksuojama daugiau kaip 50 proc. visų dirbusių nelegaliai (įskaitant nedeklaruotą darbą ar įdarbintus asmenis, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos).
Ministerija skaičiuoja, kad samdydamos darbuotojus neteisėtai bendrovės neapskaito 500–700 mln. eurų pajamų. Tokie asmenys gali būti išnaudojami, neturi darbo sutarčių, nėra užtikrinamos tinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos, nesuteikiama socialinė apsauga, nurodo ministerija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Maisto ir veterinarijos tarnyba: „Jurbarkų mėsos“ gaminiuose – salmoneliozės bakterija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė salmoneliozės bakteriją „Jurbarkų mėsos“ gaminiuose, įmonei uždrausta tiekti gaminius į rinką, gyventojai įspėjami jų nevartoti ir grąžinti į prekybos vietas ...
-
Rekordinis loterijos „Eurojackpot“ beveik 81 mln. eurų laimėjimas Kėdainiuose sukėlė šurmulį4
Kėdainiuose esanti „Norfa“ nuo šiol gali vadintis laimingiausia parduotuve Baltijos šalyse. J. Basanavičiaus gatvėje esanti parduotuvė išgarsėjo po to, kai paaiškėjo, kad joje praėjusią savaitę buvo įsigytas lo...
-
Per metus pienas pabrango beveik trečdaliu2
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 26 proc., rodo Europos Sąjungos (ES) pieno rinkos observatorijos MMO duomenys. ...
-
I. Šimonytė apie situaciją dėl imigrantų iš Vidurio Azijos: nederėtų gąsdinti8
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui pareiškus, kad nuo 2021-ųjų imigrantų iš Vidurio Azijos padaugėjo 14 kartų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad bendras jų skaičius, nepaisant reikšmingo augimo, nėra labai did...
-
Kultūros ministerijoje pasirašomas susitarimas dėl kultūros inovacijų skatinimo1
Kultūros ministerijoje ketvirtadienį bus pasirašytas tarpinstitucinis susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) inovacijų skatinimo srityje. ...
-
KT skelbs, ar savivalda gali be konkurso teikti viešąsias paslaugas3
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar pernai priimtos įstatymų pataisos, leidusios savivaldybėms be konkurso perduoti jų valdomoms įstaigoms teisę teikti viešąsias paslaugas, atitinka Konstituciją. ...
-
Pradedama platinti pirmoji gynybos obligacijų emisija10
Ketvirtadienį pradedama platinti pirmoji vienerių metų trukmės gynybos obligacijų emisija, už kurią bus mokamos 2 proc. metų palūkanos. ...
-
Atliekų perdirbėjams Skaidiškėse nurodyta stabdyti dalį veiklos
Atlikęs patikrinimą ir nustatęs pažeidimų, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) Skaidiškių kaime, Vilniaus rajone, įsikūrusioms atliekų perdirbimo įmonėms nurodė stabdyti dalį veiklos. ...
-
M. Skuodis: kita Vyriausybė turės kelti finansavimą kelių infrastruktūrai11
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad kitos kadencijos Vyriausybė turės skirti didesnį dėmesį ir lėšas kelių infrastruktūrai ir pastebėjo, jog ši sritis daug metų yra nepakankamai finansuojama. Pasak ministro, kelių būklė ...
-
Kas priverstų lietuvius ištraukti pinigus iš kojinės?18
Valdžia teigia, kad Lietuvoje tiesiog einamosiose sąskaitose bankuose guli daugiau nei 23 mlrd. eurų, kurie galėtų būti įlieti į šalies ekonomiką per investavimą į akcijas, obligacijas ar kitus finansinius produktus. Tai esą duotų apčiuopi...