- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saugūs dėl savo turto jaučiasi septyni iš dešimties estų, šeši iš dešimties latvių ir lietuvių.
Tokias Baltijos šalių gyventojų požiūrio į savo turtą tendencijas atskleidė bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa.
Stipriausias saugumo jausmas dėl nekilnojamojo turto yra Estijoje (69 proc. jaučiasi saugūs), mažiausiai dėl savo namų ramūs Lietuvos gyventojai (59 proc. jaučiasi saugūs).
„Nors prieš porą dešimtmečių visų trijų Baltijos šalių gyventojai turėjo panašias galimybes įsigyti nekilnojamojo turto, t.y. privatizuoti sovietmečiu turėtus butus, matome, kad vėliau turto kaupimo įpročiai ir požiūris į nekilnojamąjį turtą išsiskyrė. Neabejotinai saugumo jausmas dėl turto nemaža dalimi priklauso nuo žmonių galimybių išlaikyti tą būstą, kurį žmonės turi įsigiję. Geresnė ekonominė situacija Estijoje lemia kur kas didesnį žmonių saugumą. Mūsų šalyje finansinis nesaugumas padidina galimybes prarasti turimą būstą, nes žmonės nepajėgūs jo išlaikyti”, – teigia įmonės generalinis direktorius Marius Jundulas.
Visiškai saugių dėl savo turto žmonių skaičius Estijoje yra dvigubai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje. Latviškai kalbantys Latvijos gyventojai vidutiniškai jaučiasi saugesni dėl savo turto (62 proc.), palyginus su rusakalbiais (54 proc.). Be to, miestiečiai (63 proc.) ir kaimų gyventojai (64 proc.) jaučiasi saugesni nei sostinėje Rygoje gyvenantys žmonės (48 proc.). Lietuvoje atvirkščiai – didmiesčių gyventojai dėl savo nekilnojamojo turto saugesni nei gyvenantieji mažesniuose miestuose ir miesteliuose.
Beje, vidutines pajamas gaunantys Lietuvos žmonės jaučiasi kur kas ramiau dėl savo būsto nei daug uždirbantys gyventojai. M. Jundulo manymu, tai gali būti susiję su didesnėmis būsto paskolomis, kurias turi pasiėmę dideles pajamas gaunantys žmonės. Nesparčiai kylanti ekonomika kol kas nesuteikia šiems žmonėms didesnių saugumo garantų.
Be to, jaunesni Lietuvos gyventojai jaučiasi saugiau dėl būsto nei pagyvenusieji. Vadovas mano, kad lemia pagyvenusių žmonių turimas senesnės statybos būstas, kuris nėra ekonomiškas ir reikalauja didesnių išlaikymo sąnaudų, nei kad pagyvenę žmonės gali sau leisti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Pataria ūkininkams nebūti orakulais: štai, ką siūlo
Ūkininkai galės apsidrausti nuo lietaus, o draudimui gauti valstybės kompensaciją. Vis dėlto lietus turės būti ne bet koks, o ilgai besitęsiantis, skandinantis ūkius ir pridarantis žalos. Nors toks draudimas jau yra, juo naudojasi retas, nes tai &nda...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...