- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saugūs dėl savo turto jaučiasi septyni iš dešimties estų, šeši iš dešimties latvių ir lietuvių.
Tokias Baltijos šalių gyventojų požiūrio į savo turtą tendencijas atskleidė bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa.
Stipriausias saugumo jausmas dėl nekilnojamojo turto yra Estijoje (69 proc. jaučiasi saugūs), mažiausiai dėl savo namų ramūs Lietuvos gyventojai (59 proc. jaučiasi saugūs).
„Nors prieš porą dešimtmečių visų trijų Baltijos šalių gyventojai turėjo panašias galimybes įsigyti nekilnojamojo turto, t.y. privatizuoti sovietmečiu turėtus butus, matome, kad vėliau turto kaupimo įpročiai ir požiūris į nekilnojamąjį turtą išsiskyrė. Neabejotinai saugumo jausmas dėl turto nemaža dalimi priklauso nuo žmonių galimybių išlaikyti tą būstą, kurį žmonės turi įsigiję. Geresnė ekonominė situacija Estijoje lemia kur kas didesnį žmonių saugumą. Mūsų šalyje finansinis nesaugumas padidina galimybes prarasti turimą būstą, nes žmonės nepajėgūs jo išlaikyti”, – teigia įmonės generalinis direktorius Marius Jundulas.
Visiškai saugių dėl savo turto žmonių skaičius Estijoje yra dvigubai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje. Latviškai kalbantys Latvijos gyventojai vidutiniškai jaučiasi saugesni dėl savo turto (62 proc.), palyginus su rusakalbiais (54 proc.). Be to, miestiečiai (63 proc.) ir kaimų gyventojai (64 proc.) jaučiasi saugesni nei sostinėje Rygoje gyvenantys žmonės (48 proc.). Lietuvoje atvirkščiai – didmiesčių gyventojai dėl savo nekilnojamojo turto saugesni nei gyvenantieji mažesniuose miestuose ir miesteliuose.
Beje, vidutines pajamas gaunantys Lietuvos žmonės jaučiasi kur kas ramiau dėl savo būsto nei daug uždirbantys gyventojai. M. Jundulo manymu, tai gali būti susiję su didesnėmis būsto paskolomis, kurias turi pasiėmę dideles pajamas gaunantys žmonės. Nesparčiai kylanti ekonomika kol kas nesuteikia šiems žmonėms didesnių saugumo garantų.
Be to, jaunesni Lietuvos gyventojai jaučiasi saugiau dėl būsto nei pagyvenusieji. Vadovas mano, kad lemia pagyvenusių žmonių turimas senesnės statybos būstas, kuris nėra ekonomiškas ir reikalauja didesnių išlaikymo sąnaudų, nei kad pagyvenę žmonės gali sau leisti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ką daryti, kad liepsnos nepasiglemžtų ir kombaino, ir derliaus?
Šiemet anksčiau prasidėjusi javapjūtė verčia sparčiau suktis ne tik ūkininkus, bet ir ugniagesius gelbėtojus. Tai patvirtina ir Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas Darius Ufartas. Apie kombainų ir kitos žemės ūkio...
-
Vasarą sukčiai suįžūlėjo: kaip apsisaugoti?
Vasarą plačiau atvertos gyventojų piniginės vilioja finansinius sukčius – nusikaltėliai kasmet darosi vis sumanesni ir atranda vis daugiau naujų apgaulės būdų: pavagia ir pasinaudoja asmeniniais duomenimis, parduoda neegzistuojančias prekes ir...
-
Lietuva ragina ES greičiau atsisakyti rusiškų SGD importo
Europai gegužę pirmąkart per pastaruosius dvejus metus iš Rusijos importavus daugiau gamtinių dujų nei iš JAV, Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) greičiau atsisakyti rusiško kuro. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: norint toliau pretenduoti į RRF lėšas, reikės priimti sprendimus dėl mokesčių
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įspėja, kad jeigu Lietuva norės pretenduoti į likusias Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano lėšas, mokesčių reforma turės būti ...
-
Seimo komitetas vertins G. Nausėdos priekaištus dėl sveikatos sektoriaus3
Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį aptars prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pateiktas pastabas ir pasiūlymus sveikatos apsaugos srityje. ...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas1
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus4
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Pramonininkai į ateitį žvelgia su nerimu: ar lietuviai turės darbo?6
Išaugusios gamybos išlaidos ir eksporto nuosmukis kelia klausimą, ar nepasipils bankrotai. Kiek gali smukti bendrasis vidaus produktas ir ar turės lietuviai darbo? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos pr...