„Dažniausiai išgirsta – prisidirbai, tai pati ir tvarkykis. Aišku, merginos sutrikusios, nežino, ką daryti“, – sakė Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.

Nepriteklius, maisto stoka, svajonės apie nuosavą būstą – taip gyvena dalis jau ir pagimdžiusių moterų. 

„Krizių nėštumo centras tada suteikia ir sauskelnių, ir rūbelių, mišinukų. Į mus kasmet kreipiasi apie 300–400 moterų“, – kalbėjo Z. Tomilinienė.

Kokia parama ir paslaugos prieinamos nėščiosioms bei vaikams iki dvejų metų, realią situaciją nusprendė išsiaiškinti mokslininkai kartu su nevyriausybininkais.

„Žodis šokiravo nelabai net tinkantis, nes jau daug metų dirbu šioje srityje, mačiau visko. Šis tyrimas yra be galo aktualus, kad kartais net baisu darosi“, – konstatavo situaciją NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot vaiko teisų gynėjų, nors nepilnametės gimdo vis rečiau, bet dėl lytinio švietimo spragų situacija vis dar sudėtinga.

„Pamatytas vaizdas, ko gero, lydės visą gyvenimą, kai išbalusi nepilnametė ir jos vaikutis, kurio odelė net persišviečia, atrodo, net visos kraujagyslės matosi, toks melsvo atspalvio visas iš to bado“, – sukrėsta kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė.

Profesorė dalinasi situacija, kai pati prieš kelis dešimtmečius dirbo Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, tačiau sako, kad per tiek laiko nelabai kas ir pasikeitė.

Įsivaizduokite, nėščia moteris prieš pat gimdymą turi išgyventi 70 dienų už 315 eurų. Toks vakuumas ir liko trisdešimt metų mūsų nepriklausomybės. Na, ir ką, mes apiplėšėme tuos žmones, kurių nebemaitiname“, – apnuogino piktžaizdes profesorė.

Įsivaizduokite, nėščia moteris prieš pat gimdymą turi išgyventi 70 dienų už 315 eurų. Toks vakuumas ir liko trisdešimt metų mūsų nepriklausomybės.

 

Sakoma, sotus alkano neužjaučia, tačiau tai neturėtų galioti valstybei.

„Vienkartinė išmoka vienišai mamai, kuri neturi reikiamo socialinio draudimo stažo, iš valstybės biudžeto mokama 315 eurų. Tai yra 20 eurų daugiau nei praeitais metais. Visos šeimos gauna vienkartinę išmoką gimus vaikui. Ši išmoka irgi padidėjo 33 eurais ir dabar sudaro 539 eurus. Na, tai sakyti, kad tai visiškai vienintelė išmoka, toli gražu ne“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.

Nurodoma, kad dalies apklaustųjų egzistencija, ypač kalbant apie būstą, yra pakibusi ant plauko. Ir tai nėra vien tik vargingiausių problema.

„Tas skurdas paliečia ne tik nedirbančias“, – pastebėjo I. Tamutienė.

„Mamos, kurios yra vienišos, pamestos savo vyrų, nenoriu gilintis į visas tas buitines situacijas, bet jos yra statistiniai vienetai, o ne žmonės“, – kalbėjo E. Urbonienė. 

Kas laukia tik gimusių vaikų? Anot specialistų, pirmasis tūkstantis dienų gyvenime – pats jautriausias laikotarpis, o žmogus vystosi sparčiausiai. Kai kurių motinų vadinamieji vaiko pinigai – vienintelės pajamos.

„Realybėje valdžia nepakankamai padeda nėščioms ir pagimdžiusioms moterims. Vaiko pinigai, tie 80 eurų, yra ašaros“, – teigė  Z. Tomilinienė.

Prasimaitinti sugebama tik su „Maisto banko“ pagalba.

„Šios grupės vaikai yra kaip ir diskriminuojami pagal amžių. Pavyzdžiui, lopšeliuose-darželiuose jau maitinimas atsiranda. Mokyklose irgi jau yra nemokamas maitinimas“, – I. Tamutienė.

„Kasmet šeimos gauna vis didesnes išmokas, nes visos socialinės išmokos, didėja. Jei gaunama išmoka nepakankama, gali gauti ir socialinę pašalpą, ir būsto šildymo, ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją“, – komentavo S. Kulpina.

Tyrimas atskleidė ir gerąją medalio pusę. Fizinė sveikatos priežiūra vertinama palankiai, tačiau emocinės paramos trūksta. Lankomosios priežiūros po gimdymo – taip pat.

„Turbūt visuomet galime pasitempti ir pačios savivaldybės, vertindamos savo teikiamų socialinių paslaugų prieinamumą, nuolat kartoja, kad susiduria su psichologų stygiumi. Ypač regionuose. Taip pat trūksta ir motyvuotų socialinių darbuotojų“, – sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė  Ilma Skuodienė.

„Kurkite nacionalinę programą, kuri daugeliui metų į priekį numatytų aiškius žingsnius ir aiškius finansus, ką reikia daryti, kaip reikia keisti visą šią situaciją“, – atvirai dėstė E. Urbonienė.

Anot vadovės, statistika vėluoja, tad skaičiai preliminarūs. Pavyzdžiui, 2021-aisiais gimus 23 tūkst. naujagimių, su problemomis, kaip teigia E. Urbonienė, susidūrė tikrai apie trečdalis.