- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užimtumo tarnyba (UžT) netyčia nutekino 29 tūkst. klientų duomenis – vardus, pavardes, asmens kodus, adresus, telefonus ir net buvusį darbo užmokestį. Teisinasi, kad tai – žmogiškoji klaida, nors pripažįsta, kad papildomos saugumo priemonės nesuveikė. Plačiau apie tai pasakota LNK reportaže.
Nerimas dabar kankina 29 tūkst. UžT klientų.
„Suprantama, kad gali atsirasti šiek tiek panikos žmonėms dėl tų jautrių duomenų nutekėjimo“, – sakė „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.
UžT sako, kad tokio masto duomenų nutekėjimo dar nėra buvę. „Mažesnių yra buvę anksčiau“, – sakė UžT duomenų apsaugos pareigūnas Evaldas Bračiulis. Paklaustas, ar dėl tų pačių priežasčių, teigė, kad priežastys panašios. Vadina tai žmogiškąja klaida. Vilniaus klientų aptarnavimo specialistė, siųsdama elektroninius kvietimus į mokymus, neapsižiūrėjo. „Nepanaikino vadovo parengto failo, kuriame yra vidaus naudojimo informacija apie Vilniuje registruotus UžT klientus“, – aiškino situaciją E. Bračiulis.
Nors teisinasi dėl žmogiškosios klaidos, pripažįsta, kad nežino, kodėl nesuveikė papildomos saugumo priemonės. „Yra daugybė sprendimų, tai nėra kažkoks raketų mokslas, tam tiesiog reikia skirti dėmesio, laiko, resursų“, – įsitikinęs „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas.
„Šiuo metu yra įdiegta raktinių žodžių, tokių kaip asmens kodas, tapatybės dokumento numeris, socialinio draudimo numeris, filtras, kuris neleidžia išsiųsti jų į išorę, nepatikrinus vadinamosiomis papildomomis akimis, bet šioje situacijoje šis filtras nesuveikė“, – aiškino E. Bračiulis.
Negana to, incidentas įvyko praeitą savaitę, o gyventojams, kurių duomenys paskleisti, pranešta tik po keturių dienų. Esą pirmiausia bandyta išsiaiškinti aplinkybes. „Pirmadienį, kai jau negalėjome pasakyti, kad rizika duomenų subjektas yra nulinė, pradėjome informuoti“, – sakė duomenų apsaugos pareigūnas.
Laiškus su duomenimis ir kita informacija gavo beveik 300 asmenų, jų paprašyta viską ištrinti.
„Mes į jų pašto paskyras įlįsti negalime, tad priimame jų patvirtinimą, kad ištrynė, kaip tikrą, tačiau ne šimtaprocentinį“, – teigė E. Bračiulis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Specialistai ramina gyventojus, esą su tokiais duomenimis, kokie buvo nutekinti, paskolų jų vardu prisiimti ne taip paprasta. „Turime, sakykime, pirmą paketą, kuris uždeda varneles, bet toliau yra visas kitas procesas, kurį finansų įstaigos vertina, t. y. ir darbdavio įvertinimas, ar darbdavys yra patikimas, ir žmogaus gaunamos pajamos“, – ramino „Creditinfo Lietuva“ vadovas.
Nors sako, kad rizika, jog duomenimis bus bandoma pasinaudoti, nedidelė, dėl viso pikto ragina apsidrausti. „Galite įsijungti, kad nei bankai, nei telekomunikacijos ar kredito paslaugas teikiančios bendrovės nekredituotų asmens“, – siūlė A. Kačinskas.
„Tokie incidentai kaip šis, kad ir kaip liūdnai skambėtų, bet taip, jie yra pamoka“, – sakė „Infobalt“ vadovas. Taip pat jis mano, kad tai parodo, kokia Lietuvoje bendra situacija dėl duomenų apsaugos. Esą UžT dar tikrai ne blogiausias pavyzdys. „Taip, šitoje vietoje kažkas kažkur „nesuvaikščiojo“, nesuveikė, bet, mano turimomis žiniomis, jie investuoja, daro, diegiasi. Daugybė valstybės institucijų apskritai dar nesuvokia, kas tai, kodėl čia reikia žymėti, klasifikuoti“, – įsitikinęs S. Černiauskas.
Gyventojai iš valstybės žalos atlyginimo galėtų prašyti, tačiau tai reikia sugebėti įrodyti.
„Jei mes kalbėtume apie tokią informaciją, kaip, tarkime, darbuotojo atlyginimas, buvusi darbovietė ir kita jautri informacija, dėl ko, pavyzdžiui, potencialus darbdavys, žinodamas tokią informaciją, galėtų nepasiūlyti didesnio atlyginimo, tada ji tampa reikšminga ir tai galėtų būti kaip negautos pajamos“, – aiškino advokatė Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė.
Tačiau apie neturtinės žalos atlyginimą kol kas apskritai sunku kalbėti.
„Už sveikatos duomenų, kas yra ypatingai jautru, paviešinimą yra atvejų, kai prisiteista žala iki 6 tūkst. eurų, o, tarkime, „CityBee“ atveju, kur irgi buvo paviešinti asmens kodai, vairuotojų pažymėjimų numeriai, deja, buvo priteista vos 300 eurų“, – pateikė pavyzdžių advokatė.
Tiesa, visi beveik 300 asmenų, kurie gavo nutekintus duomenis, yra žinomi, tad jei bandytų pasinaudoti, būtų nesunkiai susekami.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Šilinskas: 1070 eurų siekiantis minimalus atlyginimas būtų šoko terapija darbdaviams
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas iki 1070 eurų, ko siekia profsąjungos, neigiamai veiktų verslą. Anot jo, kadangi MMA augimas veikia ir didesnes algas gaunančius...
-
NKVC vadovas operatorius ragina labiau rūpintis, kad dėl audrų nestrigtų mobilusis ryšys
Siekiant ateityje per gamtos stichijas išvengti mobiliojo ryšio trikdžių, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas operatoriams siūlo stotis aprūpinti galingesne elektros tiekimą garantuojančia technika. ...
-
Ruošiamasi „Rail Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Latvijos sienos statybai1
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ruošiasi europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Lietuvos–Latvijos sienos projektavimui ir statybai. Preliminariais skaičiavimais, darbų rinkos k...
-
Svarbu: šių „Sodros“ išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį
Dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas. Pakeitę gyvenamąją viet...
-
Viceministrė: ESO įpareigosime suformuoti generatorių rezervą1
Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketinama įpareigoti įsigyti daugiau generatorių, kurie padėtų gyventojams dėl gamtos stichijų nutrūkus elektros tiekimui. ...
-
Populiarėja vandens turizmas
Įpusėjus vasaros sezonui vandens pramogas organizuojantis verslas pastebi augantį susidomėjimą pramogine laivyba. Tiek laivų, tiek baidarių nuomotojai teigia savaitgaliais esantys visiškai užimti. Be to, verslo atstovų teigimu, dalis pramogini...
-
VMI pervedė gyventojams 363,5 mln. eurų GPM permokų
Iki šių metų liepos 31 dienos 870 tūkst. šalies gyventojų susigrąžino gyventojų pajamų mokesčio permokas. Kaip skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), jiems pervesta suma viršijo 363,5 mln. eurų. Visgi dar liko 15,6 tūk...
-
Telekomunikacijų bendrovės: būtina pasirūpinti, kad kilus audrai elektra nedingtų
Dėl audros padarinių daliai gyventojų iki šiol neturint atkurto elektros tiekimo, Lietuvoje jau diskutuojama apie atsparumo audroms stiprinimą. Telekomunikacijų bendrovių atstovai sutaria – būtina pirmiausia dėti pastangas, kad elektra ned...
-
Žiniasklaida: 129 Lietuvoje veikiančių rusiško kapitalo įmonių apyvarta po karo krito 40 proc.
Lyginant su prieškariniu laikotarpiu, nuo 2022 metais agresorės pradėto karo Ukrainoje šiemet Lietuvoje vis dar veikiančių 129 rusiško kapitalo įmonių apyvarta krito beveik 40 proc., skelbia „Verslo žinios“. Anot portalo...
-
Leidėjų asociacija: knygų vagys per metus rinkai padaro žalos už daugiau nei 2 mlrd. eurų2
Knygų vagys per metus rinkai padaro žalos už daugiau nei 2 mlrd. eurų, o suvaldyti nemokamai platinamų knygų kopijų – nepavyksta, skelbia portalas „15 min“. ...