- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies ugdymo įstaigose paskelbta 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams. Labiausiai šiuo metu ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, taip pat pradinio ir ikimokyklinio ugdymo bei specialiųjų poreikių moksleivių pedagogų, skelbia Užimtumo tarnyba.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Vilniaus mokykloms reikalingi 44 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, kiek mažiau – 23 Klaipėdos mokykloms. Šiuo metu specialiųjų poreikių mokinių mokytojai paklausūs Vilniuje (22) ir Kaune (11), ikimokyklinio ugdymo – vėlgi daugiausiai Vilniuje (14) ir Kaune (12), o pradinio ugdymo 9 mokytojų trūksta sostinėje, po 7 – Kaune ir Vilniaus rajone.
„Svarbiausių mokomųjų dalykų mokytojų poreikis, kaip ir ankstesniais metais, mokyklose nemažėja. Pedagogų rinkoje stebime ryškų profesinį ir teritorinį neatitikimą: darbo pasiūloje – perteklius muzikos, sporto atstovų, o paklausoje dominuoja tiksliųjų ir kalbų mokslų specialistai. Pagrindinių disciplinų pedagogų ypač trūksta sostinės ir uostamiesčio mokykloms“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Didžiausią paklausą šalyje turi matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – jiems šiuo metu atitinkamai siūlomos 36 ir 22 darbo pozicijos. Taip pat ieškoma 15 anglų kalbos, 10 informatikos, 9 fizikos, 7 chemijos, 6 biologijos, 6 istorijos ir kt. pedagogų. Sostinės mokykloms reikia 7 matematikos, 4 lietuvių kalbos ir literatūros, 4 fizikos, 3 chemijos, 3 informatikos ir kt. mokytojų.
Rugpjūčio pradžioje Užimtumo tarnyboje daugiausiai registruota pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų – 665. Trečdalis jų norėtų įsidarbinti kūno kultūros, dailės, muzikos mokytojais. Anglų kalbos mokytojais norėtų dirbti 99 asmenys, istorijos – 46.
Norinčių dirbti pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojais – daugiausia didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 205, Kaune – 90, Klaipėdoje – 42. Sostinėje daugiausiai norinčių įsidarbinti anglų kalbos (29), muzikos (26), istorijos (19), dailės (17), kūno kultūros (16) mokytojais.
Tuo metu nė vieno pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo nėra registruota Kalvarijos, Kupiškio r., Rietavo, Birštono, Neringos savivaldybėse.
Pradinio ugdymo mokytojo darbo ieško 202 asmenys, iš jų – daugiausia Vilniuje (59) ir Kaune (29). Ikimokyklinio ugdymo – 331 pedagogai, daugiausiai Vilniuje (94) ir Kaune (47).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: kelio Vilnius–Utena ir Neringos dviračių tako rekonstrukcijai – beveik 82 mln. eurų
Finansų ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siūloma paspartinti Vilnius-Utena kelio rekonstrukciją, kad visi ruožai būtų pradėti tvarkyti šiais metais. ...
-
Registrų centras: viso Lietuvoje įregistruoto NT vertė – 202 mlrd. eurų
Registrų centras (RC) atliko visos šalies nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms ir pagal masinio vertinimo projektinius duomenis visas Lietuvoje įregistruotas nekilnojamasis turtas įvertintas 202 mlrd. eurų. ...
-
„Let's Jet“ lėktuvo kaina aukcione sumažinta dar penktadaliu iki 1,36 mln. eurų
Keturis kartus nepavykus parduoti Estijos kapitalo Lietuvos lėktuvų nuomos bendrovės „Let's Jet“ lėktuvo, pradinė jo pardavimo kaina sumažinta dar 20 proc. – nuo 1,7 mln. iki 1,36 mln. eurų. ...
-
Pavežėjų klientė: draugėm parašau – žinokite, kad važiuoju, jeigu kažkas atsitiks4
Nors pavasarį Seimas idėją palaimino, siūlymui, kad pavežėjai automobilio salone privalėtų įrašinėti vaizdą ir garsą, nepritarė Vyriausybė. ...
-
Ekonomistai: atpigusios paskolos išjudins ekonomiką
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienio sprendimas sumažinti bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais ekonomistai teigia – tokio sprendimo tikėjosi visi. Specialistai taip pat sutaria – galima tikėtis bent dar vieno sumažinimo. ...
-
Bankai įsigudrino, kaip uždirbti daugiau: jie yra apsvaigę nuo savo godumo23
Bankai įsigudrino, kaip uždirbti daugiau. Be kasdienių bankinių paslaugų siūlo įvairius draudimus. Bet parduoda tai kaip vieną – įtraukia į mokėjimo paslaugų krepšelį. Lietuvos bankas skaičiuoja – taip bankų įkainiai gyv...
-
L. Kasčiūnas: tikslas – kad gynybos finansavimas pasiektų 4 proc. nuo BVP18
Krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti iki 4 procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kad Lietuva galėtų įsigyti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų, kitų gynybos priemonių, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas....
-
Naujasis EY vadovas: PVM didinimas bus neišvengiamas (interviu)4
Reguliaciniai pokyčiai – viena svarbiausių rizikų, kurią įvardija tarptautiniai investuotojai, kalbėdami apie Europos Sąjungą. Tačiau ilgalaikis poreikis didinti gynybos biudžetus Lietuvą ir kitas Europos šalis verčia ieškoti na...
-
Obuolių augintojai: derlius – geriausias per penkerius metus4
Šiais metais obuolių derlius – geriausias per pastaruosius penkerius metus, sako obuolių augintojai. Negana to, Lenkijos sodininkams metai nebuvo tokie geri, todėl lietuviški obuoliai galės būti parduodami kaimyninėje šalyje. ...
-
A. Armonaitė įvardijo, kokius klausimus reikia išspręsti dėl „Rheinmetall“6
Vyriausybės atstovams anksčiau skelbus apie planus jau spalį pradėti statyti 180 mln. eurų vertės Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklą, šiuos ketinimus gali tekti koreguoti. ...