- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigiant, kad priemonei „Milijardas verslui“ jau gauta apie 40 paraiškų 1,3 mlrd. eurų sumai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad tai, jog vos per 10 dienų nuo starto buvo pateikta daugiau paraiškų finansavimui, nei priemonei skirta lėšų, rodo sudėtingą verslo prieigos prie kapitalo situaciją Lietuvoje.
„Tų paraiškų kiekis, kurį esame gavę, indikuoja, kad priemonė labai gerai pataikė. (...) Apie 40 paraiškų yra gauta, jų kiekis kiekvieną dieną auga. O suma šiai dienai jau yra 1,3 mlrd. eurų. Tai yra iškalbingas skaičius ir rodo, kad Lietuvos įmonės nori investuoti ir turi projektų, kurie turi teisę gauti finansavimą. Tai gaila, kad yra tik 1 mlrd. eurų“, – antradienį sostinėje vykstančios Finansų ministerijos ir EK organizuojamos metinės „Naujos kartos Lietuva“ plano konferencijos metu aiškino D. Vilčinskas.
„Siekis turėti paskolų priemonę Lietuvos verslui, tai bendros visos Vyriausybės, Prezidentūros ir LPK pastangos ir darbas. Europos Centrinio Banko duomenys rodo, kad Lietuvos verslas šiuo metu turi vieną prasčiausių ir bene brangiausią prieigą prie kapitalo visoje ES. Tai patvirtina faktas, kad vos startavus priemonės paraiškų procesui, 1 mlrd. eurų „ištirpo“ per kiek daugiau nei savaitę“, – kalbėjo V. Janulevičius.
LPK prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos verslo finansavimo poreikis daug didesnis, nei pasiūla.
„Ta prasme, čia nepatvirtinta parama, tik svarstomi prašymai, bet kai kalbama, kad pas mus gera prieiga prie kapitalo, bet nors pramonininkai tikėjosi, kad priemonė bus pusei metų po truputį, tai tas per 10 dienų užpildymas parodo, kad tos prieigos nėra“, – komentavo jis.
„Poreikis yra daug didesnis. Tai visgi matosi, kad mes esame pakraštys Europos Sąjungos“, – pridūrė jis.
Visgi, V. Janulevičius pabrėžė, kad ši priemonė prisidės prie ekonomikos stimuliacijos, bet, anot jo, svarbu nebiurokratizuoti šių lėšų įliejimo į ekonomiką proceso. LPK vadovas apgailestavo, kad paraiškų vertinimas nėra toks greitas, koks turėtų būti.
„Ši priemonė prisideda prie to, kad būtų stimuliuojama ekonomika, kuria naujas darbo vietas ir kuria mūsų ateitį. Tik, deja, laikas nuo idėjos iki įgyvendinimo pas mus užtrunka ilgai. Kaip matėme, kontraktuotų lėšų procentas nėra mažas tačiau realiai įlietų į ekonomiką yra mažai. Kuo ilgiau užtruksime paleisti šiuos pinigus į ekonomiką, tuo prastesni bus mūsų ekonomikos rezultatai“, – sakė V. Janulevičius.
Lietuvos verslas šiuo metu turi vieną prasčiausių ir bene brangiausią prieigą prie kapitalo visoje ES. Tai patvirtina faktas, kad vos startavus priemonės paraiškų procesui, 1 mlrd. eurų „ištirpo“ per kiek daugiau nei savaitę.
Tuo metu D. Vilčinskas paminėjo, kad per visą priemonės veikimo laikotarpį – 20 metų, paramos dydis Lietuvos verslui prilygs 2 mlrd. eurų. Taip pat, anot jo, „Invega“ ieškos, kaip paskatinti tradicinius investuotojus prisidėti prie kapitalo verslui suteikimo.
„Visa ši finansavimo priemonė, jos terminas yra 20 metų. Tai visos grįžtančios lėšos, mokamos paskolų palūkanos, tai bus vėl įdarbinamos. Ir mes esame paskaičiavę, kad per visą laikotarpį planuojame paskolinti virš 2 mlrd. eurų“, – sakė D. Vilčinskas.
„Mes planuojame būti aktyvūs, bet tikimės, kad ir tradiciniai investuotojai, tokie kaip bankai, jungsis prie mūsų ir mes galėsime sindikuoti finansavimą, kofinansuoti ar ieškoti skirtingų instrumentų, kur „Invega“ pasiims didesnę riziką, suteikdama privatiems investuotojams galimybę dalį savo lėšų pridėti“, – komentavo jis.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Milijardas verslui“, kuria skiriamos paskolos investiciniams projektams.
Kaip pristatydama priemonę pranešė „Invega“ paskolos teikiamos projektams, kuriais siekiama investuoti į aplinkai draugiškas technologijas, žiediškumo didinimą, dekarbonizaciją, energijos vartojimo efektyvumą, mažaatliekių, pažangių, novatoriškų ir skaitmeninių technologijų diegimą, taip pat ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumų plėtrą bei gynybos ir saugumo pramonę.
Pagal naująją priemonę verslas galės gauti iki 150 mln. eurų „Invegos“ tiesiogiai teikiamų arba subordinuotų paskolų, o sindikuotų paskolų finansavimo suma galės siekti iki 250 mln. eurų.
Dėl paskolų gali kreiptis labai mažos, mažos ir vidutinės (MVĮ) bei didelės įmonės. Maksimali paskolų trukmė – 15 metų su galimybe pratęsti iki 20 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Audros žala: išmokos ūkininkams skaičiuojamos milijonais eurų
Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savid...
-
Po audros praėjo beveik savaitė, o elektros vis dar neturi per 1 tūkst. vartotojų2
Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų, šeštadienį BNS informavo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. ...
-
K. Starkevičiaus prioritetai – žemės ūkio finansavimas, klimato kaita, kaimo ateitis4
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas 68-erių Kazys Starkevičius, kurį siūloma skirti žemės ūkio ministru vietoje Kęstučio Navicko, daugiausia dėmesio žada skirti kitų metų žemės ūkio finansavimui, sektoriaus ateities pamatams ir klimato kaitos...
-
Šiemet saulės elektrinėse pagaminta daugiau elektros nei per praėjusius dvejus metus4
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per pirmus septynis šių metų mėnesius saulės elektrinėse buvo pagaminta 0,91 TWh elektros energijos – tai daugiau nei per dvejus praėjusius metus kartu sudėjus. ...
-
ESO gyventojams išmokės kompensacijas ne tik už prarastą elektrą, bet ir už patirtus nuostolius3
Po sekmadienį praūžusios audros užtrukus elektros energijos tiekimo atstatymui ir kai kuriems elektros vartotojams dėl to patyrus nuostolių, ESO priėmė sprendimą kai kuriems gyventojams sumokėti kompensaciją už tiesioginius nuostolius. Ši bu...
-
Vasara – didesnių nebūtinų išlaidų metas: kaip sutaupyti?1
Vasara – ilgų saulėtų dienų, šiltų, jaukių vakarų ir didesnių nebūtinųjų išlaidų metas. Labiausiai mūsų išlaidas didina atostogų pramogos ir vasaros renginiai, tačiau, ieškant „dingstančių“ pinig...
-
Alaus gamyba Europos Sąjungoje pernai sumenko 5 procentais
Europos Sąjungoje per praėjusius metus pagaminta 32,5 mlrd. litrų alkoholio turinčio alaus ir 1,8 mlrd. litrų alaus, kuriame alkoholio koncentracija nesiekia 0,5 proc. arba yra nealkoholinis, penktadienį skelbia Eurostatas. ...
-
Draudikai: per tris dienas gauta pranešimų dar dėl beveik 2,5 mln. eurų audros nuostolių
Keletą milijonų eurų draudimo bendrovių klientams savaitės pradžioje siekusi Lietuvoje praūžusios audros žala per kelias dienas išaugo dar beveik 2,5 mln. eurų, sako draudikai. ...
-
Žemės ūkio taryba kreipėsi į Vyriausybę dėl nacionalinės ekstremalios padėties paskelbimo
Žemės ūkio taryba (ŽŪT) šią savaitę kreipėsi į Vyriausybę su prašymu paskelbti ekstremaliąją situaciją nacionaliniu mastu. Jie tvirtina, kad tai svarbu siekiant padėti ūkininkams išvengti sankcijų dėl negalėjimo įvykdyti...
-
„Litgrid“: liepos mėnesį didmeninė elektros kaina augo 7 proc.1
Antrąjį vasaros mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc., nuo 92 iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus teigimu, tokį kainų pokytį lėmė augęs e...