Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vadovas Valentinas Mazuronis optimistiškai vertina iki šiol įstrigusios daugiabučių renovacijos perspektyvas. Pasak jo, jau padaryti pirmieji žingsniai ir dar šiais metais turėtų pajudėti realūs darbai, kuriuose interesą turėtų rasti ir privatusis verslas.

– Vyriausybė ir jūsų vadovaujama Aplinkos ministerija aktyviai ėmėsi spręsti daugiabučių atnaujinimo problemą. Kokie esminiai renovacijos politikos pokyčiai?

– Esminis pokytis tas, kad be dabartinės renovacijos schemos, kai iniciatyva kildavo iš pačių bendruomenių ir jos pačios viską organizuodavo, o ministerija per BUPA (Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra – red. past.) juos konsultuodavo, dabar siūlome antrąją schemą.

Čia valstybė imsis daug aktyvesnio vaidmens, t. y. organizuos, prognozuos ir koordinuos visą šį procesą. Žmonėms tereikės padaryti du dalykus – sutikti, kad būtų renovuojamas jų namas, ir mokėti už mažesnį šilumos kiekį tam tikrą metų skaičių. Tokios yra šios antrosios schemos gairės.

Be abejo, taisysime ir pirmosios schemos trūkumus. Pavyzdžiui, reikėtų kreditavimą susieti ne su asmeniu, o su butu. Turėtų būti numatyta ir stabdyti socialinę paramą tiems, kurie atsisako renovuotis.

– Ar numatyta, kokį vaidmenį atliks privatusis verslas šioje politikoje? Ko gali tikėtis verslininkai?

– Privatusis verslas dalyvaus renovacijos procese. Jiems priklausys visi statybos darbai. Šio proceso organizatorius ir pinigų ėmėjas bus savivaldybės įmonė, tačiau ji kiekvienoje savivaldybėje pagal sutartį gali sutarti ir atrasti vietą administruojančioms organizacijoms – čia galimas bendradarbiavimas. Taip pat planuojame centralizuotai pirkti energinio efektyvumo didinimo projektus.

Bendradarbiavimo su verslu galimybės plačios, tačiau įvesime saugiklių, pavyzdžiui, dėl kainos ir kiekių.

Ypač svarbus investuoto kapitalo ir investicijų grąžos klausimas. Renovacija – sudėtingas procesas, ir jis bus nuolat tobulinamas vykstant procesui.

– Ar bus griežtinama kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarka?

– Kaip minėjau, taip. Yra parengtas socialinės paramos peržiūrėjimo įstatymas. Žmonės labai sunkiai gyvena, tad jiems teikiame kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį. Bet kai kurie moka per pusę, o kartais net 70 proc. mažiau už šilumą nei likę gyventojai ir sako, kad jiems viskas gerai ir jie net neleis renovuoti namo. Tad mes, visuomenė, turėtume paklausti savęs ir jų – kodėl mes jums turime mokėti?

– Kada galima tikėtis pirmojo daugiabučių renovacijos šuolio?

– Šuolis jau prasidėjęs – steigiama Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), surinkome duomenis iš savivaldybių. Net 59 savivaldybės pateikė tokių energiškai neefektyviausių namų sąrašus. Tai 1800 namų.

Jei kalbėtume apie tai, kada kils pastoliai prie namų, tai iki to laiko reikia padaryti energinį auditą, parengti projektus, tačiau pagal mūsų turimą grafiką planuojame, kad turėtume būti pasiruošę metų pabaigoje.