- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rekordinė infliacija privertė Europos Centrinį banką (ECB) padaryti tai, ko jis nedarė paskutinius vienuolika metų, – padidinti palūkanų normą. ECB taip pat sumažino visos ekonomikos augimo prognozę ir žada, kad tai ne paskutinis palūkanų normų kėlimas, praneša LNK.
Turintiems paskolų reikėtų atidžiau planuoti biudžetą.
„Žinoti reikia paprastą dalyką – išlaidos, susijusios su palūkanų mokėjimu, ateityje augs ne tik šiemet, bet ir ateinančiais metais. Planuojant savo šeimos biudžetą, reikia į tai atsižvelgti“, – aiškino buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.
Bazinė palūkanų norma vis dar išliko neigiama.
„Ji išliko neigiama, tačiau ECB labai aiškiai signalizavo, kad tiek liepą, tiek rugsėjį bazinė palūkanų norma kils mažiausiai po 0,25 proc. punkto. Jeigu dėl liepos yra pakankamai aišku, tai dėl rugsėjo yra duotas dviprasmiškas signalas – jeigu reikės, tai gali kilti ir daugiau. ECB užduotis – palaikyti vidutinio laikotarpio infliaciją maždaug 2 proc. lygyje, tad jie turi imtis visų priemonių, kad tai pasiektų. Dabartinės infliacijos prognozės rodo, kad net ir po trijų metų ta infliacija bus aukščiau nei 2 proc. Dėl to ECB privalo imtis reikiamų žingsnių, kad ta situacija pasikeistų“, – tvirtino V. Šapoka.
Mokantiems paskolą ji pakils.
„Akivaizdu, kad ji (paskola – red. past.), tikėtina, bus didesnė, jeigu neatsitiks kažkokių nenumatytų įvykių. Net ir dabar, po septynerių metų pertraukos, šešių mėnesių EURIBOR tapo teigiamas. Praktiškai užprogramuota, kad tarpbankinė palūkanų EURIBOR, su kuria dažniausiai susietos paskolos, augs ir toliau“, – sakė buvęs finansų ministras.
Ekonomika susiduria su stagfliacijos grėsme, todėl ECB turi elgtis itin atsargiai, kad nebūtų apkaltintas stagfliacijos sukėlimu.
„Dabartinė situacija delikati tuo, kad infliacija euro zonoje yra rekordiškai aukšta, tačiau pats ekonomikos augimas yra labai trapus, yra stagfliacijos grėsmė kuomet ekonomika neauga, o infliacija yra aukšta. Dėl to ECB turi būti tikrai labai atsargus tam, kad nebūtų po to apkaltintas, jog su ypatingai agresyviais veiksmais pats tą stagfliaciją ir sukėlė. Dėl to matome, kad ECB siekia atitikti rinkos lūkesčius, kurie dėl infliacijos augimo iki metų pabaigos ir yra maždaug 1 proc. padidinimas“, – teigė V. Šapoka.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Į klausimą, kiek turintiems paskolą ji pabrangs, V. Šapoka tiksliai atsakyti negalėjo.
„Tai labai priklauso nuo individualios situacijos. Tie žmonės, kurie yra pasiėmę paskolą „ant ribos“, turint omeny, kad nenusimato infliacijos mažėjimas, ypač Lietuvoje, kur infliacija šiuo metu – aukščiausia visoje Europos Sąjungoje, reikės pasiskaičiuoti ir pasiplanuoti į priekį“, – sakė V. Šapoka.
Mes pinigų politiką importuojame ir ilgą laiką galėjome džiaugtis labai mažomis palūkanomis, tačiau tai negali tęstis amžinai.
Anot buvusio ministro, Lietuva, padėdama žmonėms ir verslams, daro meškos paslaugą, nes taip ir toliau didinama infliacija.
„Lengva komentuoti, kai nesi pats ministras. Manau, būtų galima taikliau naudoti priemones, kadangi nuo Vyriausybės išlaidų irgi priklauso infliacijos lygis. Galbūt horizontalių priemonių reikėtų taikyti mažiau, nes norėdami padėti žmonėms ir verslams, akivaizdu, kad darome tam tikrą meškos paslaugą. Tokiu būdu mes tą infliaciją kartu ir pučiame. Lietuvos situacija unikali tuo, kad mes pinigų politiką importuojame ir ilgą laiką galėjome džiaugtis labai mažomis palūkanomis, tačiau tuo pat metu mes matome, kad tai negali tęstis amžinai. ECB, didindamas bazinę palūkanų normą, mus grąžina į tą realų pasaulį, kur pasiskolinus pinigus juos ne tik reikia grąžinti, bet ir sumokėti pinigų kainą“, – aiškino V. Šapoka.
Pašnekovas vengė susiklosčiusią situaciją vadinti krize, tačiau pažymi, kad toks scenarijus galimas, jeigu tolimesni žingsniai nebus pamatuoti ir atsiras papildomų veiksnių.
„Šiuo metu nevartočiau žodžio „krizė“ kalbant apie ekonomiką. Mes turime pasaulinę krizę – karą su Rusija. Ta problema yra žymiai didesnė, negu sunkumai ekonomikoje. Situacija yra trapi, kadangi neapibrėžtumas yra didžiulis tiek dėl energijos kainų, tiek galimos krizės maisto rinkoje. Visa tai yra susiję su labai neapibrėžta geopolitine situacija, kuri yra trapi. Dėl to tai reikalauja labai pamatuotų žingsnių. Situacija gali virsti į krizę, jeigu atsiras papildomų šokų“, – teigė V. Šapoka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybės kontrolė: Kelių transporto kodekso pakeitimai norimų rezultatų neatnešė
Praėjusių metų liepą įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai nepadėjo nei padidint konkurencijos tarp vežėjų, nei pagerinti susisiekimo paslaugų kokybės, praneša Valstybės kontrolė. ...
-
„Via Lietuva“: „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose įgyvendinta 40 eismo saugumą didinančių sprendimų
26-iuose pavojinguose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose ir sankryžose nuo pavasario pavyko įgyvendinti 40 eismo saugumą didinančių sprendimų, praneša „Via Lietuva“. ...
-
LB: biudžeto planai didinti gyventojų pajamas augins infliaciją, iššūkių kels ir valstybės skola
Seime svarstant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, prognozuojama, kad planai auginti gyventojų pajamas didins infliaciją, valdžios sektoriaus deficitas viršys 3 proc. ribą ir kils rizika neįgyvendinti planuojamo mokesčių surinkimo...
-
Finansinis sukčiavimas tampa vis sudėtingesnis ir profesionalesnis
Finansinis sukčiavimas yra industrija, ir ji darosi vis sudėtingesnė ir profesionalesnė, interviu agentūrai LETA sakė Latvijos finansų asociacijos valdybos pirmininkas Uldis Cerpsas. ...
-
Vilniečiai gavo pirmąsias šio sezono šildymo sąskaitas
Pasirodžius pirmosioms šio sezono sąskaitoms už šildymą, paaiškėjo, kad sostinės gyventojai už šią paslaugą mokės ketvirtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. ...
-
A. Armonaitė Lisabonoje pristatys Lietuvos inovacijų ekosistemą4
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę su darbo vizitu lankysis Lisabonoje, kur tarptautinėje technologijų konferencijoje „Web Summit 2024“ trečius metus iš eilės pristatys augančią Lietuvos ...
-
Spalį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc.
2024 m. spalį, palyginti su rugsėju, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia tam įtakos turėjo drabužių ir avalynės, šilumos energijos, degalų ir tepalų, trumpalaikio n...
-
Užimtumo tarnyba: Lietuvoje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. punkto
Lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 152,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 4,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Kaip praneša Užimtumo tarnyba, šalyje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo ...
-
N. Mačiulis: skubota mokesčių reforma duotų daugiau žalos nei naudos1
Valdančiąją daugumą formuojančių partijų koalicinėje sutartyje numačius didinti progresinius tarifus, „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja – jei pakeitimai bus vykdomi skubotai, Lietuvą gali ištikti r...
-
Dėl jaunųjų sportininkų stipendijų Vilniaus valdžia žada apsispręsti dar lapkritį
Vilniaus savivaldybė dar lapkritį žada nuspręsti, kiek jaunųjų sportininkų gaus sostinės skiriamas stipendijas. ...