„Lietuvai optimalus skolos lygis yra apie 40 proc. BVP. Jeigu jis artėja link 50 proc., laikinai, savaime tai nėra kažkokia problema, bet mes turime turėti kelerių metų planą, kuris yra kartu su biudžetu, kaip mes tą skolos augimą suvaldysime“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė finansų ministras.

Pagal kadenciją baigiančios Vyriausybės patvirtintą planą, šiemet skola sudarys 47,7 proc. BVP, 2021 metais – 50,2 proc., 2022 metais – 49,4 proc., 2023 metais – 50,3 proc.

Valdžios sektoriaus deficitas šiemet turėtų sudaryti 8,8 proc. BVP, 2021 metais – 5 proc., 2022 metais – 2,7 proc., 2023 metais – 1,6 proc.

V. Šapoka sakė, kad kitų metų biudžete yra laikomasi įsipareigojimų dėl pensijų ir viešojo sektoriaus atlyginimų, be to, investuojama į ekonomikos transformaciją, tačiau visų kitų išlaidų augimas yra įšaldomas.

Gindamas Vyriausybės investicijų planą, vadinamą DNR planu, finansų ministras sakė, jog dabar negalima praleisti šanso, nes antros tokios galimybės greitu metu nebebus. Didelė dalis investicijų turėtų būti finansuojama iš ES fondo, kuris sukurtas reaguojant į koronaviruso krizę.

„Skolos augimas bus suvaldytas, jeigu užšaldysime kitas išlaidas laikinai, tam, kad stabilizuotume situaciją. Tai yra biudžete. Nepaisant to, ką politikai šiuo metu sako, kad didinsime visiems ir viską ir po daug, manau, kad ir koks finansų ministras ar ministrė bus, jie šio plano nuosekliai laikysis“, – sakė finansų ministras.

„Priešingu atveju, jeigu išoriniai vertintojai, reitingų agentūros nusprendžia – arba šalis neturi plano, arba jo nesilaiko, tai reikia pjauti kredito reitingus. Jeigu reitingai yra nupjaunami, skolinimasis gali brangti kartais ir tada gali įsijungti eksponentinis skolos augimas“, – teigė jis.

Kitų metų biudžeto projektą V. Šapoka Seime pristatė antradienį, šiomis dienomis jį svarsto parlamentiniai komitetai. Biudžetą galutinai patvirtins jau naujos kadencijos Seimas gruodžio mėnesį.