Anot Stasio Jakeliūno, siūlomi pakeitimai būtų žalingi žmonėms, savo santaupas investuojantiems į NT ir taip siekiantiems užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį sulaukus senatvės. Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad tokios investicijos yra nesaugios ir neatsakingos.

Siūlomus pakeitimus skeptiškai vertina ir Lietuvos banko (LB) ekspertai. Pasak jų, siūloma apmokestinimo tvarka yra sudėtinga ir sudaro galimybių jo išvengti, todėl reikėtų spręsti dėl visuotinio, progresinio NT mokesčio įvedimo.

S. Jakeliūnas: diskriminuotume į NT investuojančius žmones

BFK vadovaujantis S. Jakeliūnas siūlo Seime net nepradėti diskusijų dėl vyriausybės siūlomų NT apmokestinimo pakeitimų. Jo teigimu, diskusijos šiuo klausimu atitrauktų dėmesį nuo vyriausybės siūlomų svarbesnių mokestinių reformų, be to, nauja tvarka būtų žalinga santaupas į NT, o ne pensijų fondus investuojantiems gyventojams.

Tai netinkamas instrumentas kaupti pensijai. Per daug metų gali pasireikšti įvairios rizikos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, jo vertė gali smarkiai keistis.

„Žmonės tą turtą įsigyja iš apmokestinamų darbo užmokesčio pajamų, paėmę paskolą. Jie taip pat moka mokesčius už pajamas, gautas išnuomojus šį būstą. Galima sakyti, kad čia būtų diskriminacija, nes, pavyzdžiui, taupantiems antros pakopos pensijų fonduose yra visokios subsidijos, siūloma mokestinė lengvata daliai pajamų mokesčio susigrąžinti“ – BNS aiškino S. Jakeliūnas.

„Vieni būtų remiami, o kiti – ne. O tie, kurie sulauktų paramos, būtų remiami ir tų pačių gyventojų, mokančių nekilnojamojo turto mokesčius, pinigais“, – pridūrė jis.

Pasak S. Jakeliūno, nors gyventojų NT apmokestinimo pakeitimai yra „smulkus klausimas“, jis sulauktų didelio visuomenės dėmesio ir neleis koncentruotis į kur kas svarbesnius antros pakopos pensijų kaupimo, bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, darbdavio bei darbuotojo mokamų socialinio draudimo įmokų sujungimo klausimus.

V. Šapoka: investicijos į NT – vienos rizikingiausių

Finansų ministras V. Šapoka sako, kad investuoti į NT ir tikėtis senatvėje pragyventi iš jo nuomos pajamų nėra išmintinga. Anot jo, investicijos į NT yra vienos rizikingiausių.

„Tai netinkamas instrumentas kaupti pensijai. Per daug metų gali pasireikšti įvairios rizikos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, jo vertė gali smarkiai keistis. Tam įtakos gali turėti šio NT moralinis pasenimas, aplinkinės statybos, pasikeitusios aplinkosauginės sąlygos“, – BNS teigė V. Šapoka.

Anot jo, žmonių siekis investuoti į NT ir paskui gyventi iš nuomos yra „finansinio neraštingumo pasekmė“.

„Be to, tokioms investicijos reikia turėti didelę pinigų sumą, dažnai tai daroma pasiskolintomis lėšomis“, – kalbėjo ministras.

LB: siūlomi pakeitimai – nepakankami

Pasak LB ekspertų, nors vyriausybės siūlomi pakeitimai yra žingsnis teisinga linkme, to nepakanka mokesčių reformos tikslams pasiekti, nes 11 mln. eurų, kuriuos planuojama surinkti iš šio mokesčio, yra palyginti nedidelė ir nedaranti reikšmingos įtakos biudžetui suma.

„Mūsų vertinimu, pateikta svarstymui NT apmokestinimo tvarka yra ir pernelyg sudėtinga, sudaranti realias prielaidas šio mokesčio išvengti giminystės ryšiais susijusiems asmenims“, – teigiama LB parengtame mokesčių ir pensijų sistemos pokyčių vertime.

Anot centrinio banko ekspertų, reikėtų įvesti visuotinį, progresyvų NT mokestį, taikomą ir pagrindiniam gyventojų būstui.

„Taip būtų vykdoma socialiai atsakinga politika, nes mažiausios vertės būstus valdantys asmenys nepatirtų reikšmingos finansinės naštos. Be to, į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta apie 118 mln. eurų, o mokesčio administravimas – palyginti paprastas ir tam nereikėtų reikšmingų sąnaudų“, – aiškina LB ekspertai.

Centrinis bankas siūlo, kad apmokestinamo NT vertei iki 10 tūkst. eurų būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, o didėjant apmokestinamai turto vertei jis nuosekliai augtų. Maksimalus 1 proc. tarifas būtų taikomas didesnei kaip 150 tūkst. eurų NT apmokestinamai vertei.

Skaičiuojama, kad tokiu atveju iki 10 tūkst. eurų vertės būsto savininkas per mėnesį turėtų mokėti vidutiniškai 0,8 euro, o brangesnio kaip 150 tūkst. eurų vertės būsto savininkas – 120 eurų.