- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, privačių miškų savininkai nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta.
Be to, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet.
„Nenorima atlyginti už tas proskynas. Vadinasi, energetikams nieko nekainuoja. Ir vietoje to, kad racionaliai, pavojinguose ruožuose nutiestų kabelius, kurie garantuotų stabilų elektros tiekimą, einama paprastesniu keliu“, – BNS sakė A. Gaižutis.
„Per metus Valstybinė miškų urėdija įveisia naujų miškų apie pusę tūkstančio hektarų, privačiuose įveisiama 100-200 hektarų, tai kiek metų reikėtų plotą didinti siekiant kompensuoti šituos praradimus“, – kalbėjo jis.
Ministerija pranešė, kad siekiant išvengti audrų ir griūvančių medžių nutrauktų elektros linijų ir žalos vartotojams, ji rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūlys platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, skatinti savivaldybes įsigyti daugiau generatorių, o bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) – tiesti daugiau kabelinių linijų.
Ministerija siūlo 10 voltų elektros oro linijų proskynas miškuose ir laukuose padidinti nuo trijų iki 10 metrų.
„Servituto vartotojas ESO pareiškė, kad nori privačių miškų savininkų žemės sąskaita keliskart praplatinti plotą be miško. Miškas ateityje ten augti negalės, vadinasi, panaikinama galimybė tą žemę naudoti pagal paskirtį. Ir už tai ESO nenori niekaip atlyginti“, – sakė A. Gaižutis.
Jis informavo, jog penktadienį ryte asociacija susitiks su ESO vadovu Renaldu Radvila.
ESO savo poziciją žada pakomentuoti po susitikimo.
Energetikos ministerija savo ruožtu BNS patikino, kad vertins visus pasiūlymus įstatymo pataisoms.
„Kiekviena audra suformuoja tam tikras pamokas ir jas išanalizavę turime ieškoti sprendimų, kad ateityje rizikas valdytume ir pasekmės būtų mažesnės. Šiuo metu esame pirminiame sprendimų paieškos etape. Viešų diskusijų metu vertinsime suinteresuotų pusių pasiūlymus, galimybes juos įgyvendinti“, – komentare BNS teigė ministerija.
Pasak jos, ESO atlikta prieš mėnesį praūžusios audros „Kirsti“ padarinių analizė rodo, kad daugiausia – 76 proc. tinklo pažeidimų buvo miškuose ir laukuose, o tai daugiausia lėmė ant linijų užvirtę medžiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...