- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė teigia, kad dalis pasiūlytų antiinfliacinių priemonių nepadės mažinti kainų, o atvirkščiai – gali tik dar labiau paskatinti jų augimą, praneša LNK.
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pažėrė šiek tiek kritikos valstybės antiinfliaciniam paketui, teigdamas, kad kompensuodama energinių išteklių kainą, Lietuva gali susidurti su dar didesne infliacija ateityje.
Išlaidos nukreiptos visiškai neteisingai, kadangi jos mažina paskatas taupyti energiją, tuo pačiu didina vidinę paklausą ir ilguoju laikotarpiu gali didinti infliaciją.
„Visą vyriausybės pasiūlytą antiinfliacinį sušvelninimo priemonių paketą reikėtų dalinti į keletą dalių. Viena dalis, skirta mažas pajamas gaunantiems šeimos ūkiams, yra tikslinga ir teisinga, tuo tarpu išlaidos, kurios yra orientuotos į horizontalų dujų ir elektros energijų kainų kompensavimą, mūsų nuomone, nukreiptos visiškai neteisingai, kadangi jos iš esmės mažina paskatas taupyti energiją, tuo pačiu didina vidinę paklausą ir ilguoju laikotarpiu tikriausiai gali didinti infliaciją. Ta dalis išlaidų, kurias vyriausybė yra suplanavusi, susijusių su horizontaliu energijos kainų kompensavimu, mūsų nuomone, šiuo atveju nėra visiškai teisingos. Kalbant apie kitą paketo dalį, nukreiptą į tam tikrus investicinius dalykus, susijusius su energijos nepriklausomumu, negalima apie jas kalbėti, kaip apie papildomas išlaidas, nes tos išlaidos jau buvo numatytos ankstesniuose projektuose, susijusios su Europos Sąjungos lėšomis ir kitomis finansavimo priemonėmis“, – aiškino valstybės kontrolierius.
Infliacijai sušvelninti Lietuvoje bus skiriamas milijardas eurų, tačiau biudžete tokia suma nėra numatyta, tad tikėtina, kad valstybei reikės skolintis.
„Jeigu grįžtant prie to pačio priemonių paketo, milijardas lėšų, kuris yra numatytas tiek mažas pajamas gaunančių asmenų pajamų kompensavimui ar padidinimui, tiek energijos kainų išlaidų finansavimui – jo šiuo metu mūsų biudžete nėra numatyta ir tikėtina, kad valstybei reikės skolintis, kad tą milijardą iš kažkur būtų galima gauti. Jeigu žiūrėtume struktūriškai, pastarųjų dviejų mėnesių biudžeto mokesčių surinkimo rodikliai nerodo perteklinio surinkimo: kalbam apie pirmuosius metų mėnesius, kuomet dar neturėjome karo Ukrainoje, neturėjome nei Europos Sąjungos, nei JAV įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir atvirkštinių sankcijų Europos Sąjungai ir tuo pačiu Lietuvai. Sunku ir sudėtinga prognozuoti, kokios valstybės biudžeto pajamos galėtų būti artimiausiu metu, bet prognozuoti, kad jos didės arba turėsim viršplaninių pajamų optimizmo, yra nedaug“, – teigė M. Macijauskas.
Valstybės kontrolė gali ir teikia siūlymus Vyriausybei, tačiau į juos nebūtinai bus atsižvelgta.
„Kiekvienu atveju mes teikiame savo išvadas ir pristatome jas biudžeto finansų komitete, audito komitete, kituose Seimo komitetuose ir tuo atveju jau yra parlamento narių ir vyriausybės sprendimas priimti tinkamus sprendimus, atsižvelgti arba ne. Privalomumo, kad kažkas būtų daroma pagal mūsų rekomendacijas, nėra“, – sakė valstybės kontrolierius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pandeminę situaciją iš ekonominės pusės Vyriausybei pavyko suvaldyti, tačiau dėl karo Ukrainoje išaugusios energijos išteklių ir žaliavų kainos sukuria nežinią.
Išlieka du galimi pajamų didinimo būdai: arba skolinimasis, arba naujų mokesčių įvedimas.
„Reikėtų sugrįžti prie to, ką mes darėme pastaruosius dvejus metus, kiek vyriausybė papildomų išlaidų, nepadengtų struktūrinėmis pajamomis panaudojo tais metais. Mes suvaldėm pandeminę situaciją: ekonominė padėtis Lietuvoje buvo pakankamai gera, gyventojų pajamos augo sparčiausiai Europos Sąjungoje, 2021 metais turėjom 5 proc. BVP augimą ir 2022 metais, dar prieš prasidedant visoms krizėms, turėjom planą 3,7 proc. BVP augimą, tačiau išaugusios energijos išteklių ir žaliavų kainos, dar neatsistačiusios žaliavų tiekimo grandinės, sukuria tam tikrų įtampų, netikrumą, neapibrėžtumą žiūrint į ateitį ir tuo pačiu į mokesčių ir pajamų surinkimą valstybės biudžete“, – aiškino M. Macijauskas.
M. Macijauskas / L. Balandžio / BNS nuotr.
Anot valstybės kontrolieriaus, valstybei norint padidinti pajamas, reikėtų arba skolintis, arba įvesti naujus mokesčius.
„Į ką galėtume žiūrėti, tai pirmiausia į pajamų dalies didinimą, o pajamas valstybėje galima didinti keliais būdais – mokesčių sistemos peržiūra: lengvatų mažinimas, tam tikrų mokesčių atsisakymas arba naujų įvedimas, skolinimasis ir valstybės turto pardavimas, kas irgi būtų vienkartinis veiksmas. Tai išlieka du galimi pajamų didinimo būdai: arba skolinimasis, arba naujų mokesčių įvedimas“, – teigė M. Macijauskas.
Pasiskolinus – reikės grąžinti, o prognozuoti palūkanų normas – sudėtinga.
„Šiandien skolinimosi sąlygos nėra tokios nepalankios, kokios buvo prieš dešimt metų, kai turėjom finansinę krizę, bet niekada negalim žinoti, kas nutiks po tam tikro laikotarpio, kadangi gyvenam labai neapibrėžtoj situacijoj ir prognozuoti, kokios bus palūkanų normos – sunku, kadangi skolinamės tikrai ilgam laikotarpiui. Be viso to, reikia nepamiršti ir kitų situacijų, kurias mes turime šalyje: demografinė situacija, t. y. senėjanti visuomenė, žaliasis kursas – mūsų įsipareigojimai įgyvendinti tam tikras priemones, susijusias su žaliuoju kursu. Šie iššūkiai yra visos Europos, ne tik Lietuvos, bet reikia turėti omeny, kad tai pareikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų, o mes šiandien jų nesam numatę. Su esamu biudžetu mes tų priemonių tinkamai neįgyvendinsim, todėl reikia iš anksto ruoštis ir galvoti, kaip tas pajamas ne laikinom pajamom padengti, o struktūrinėm priemonėm“, – sakė M. Macijauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paskutinę birželio savaitę – stabilios energijos išteklių kainos
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę energijos išteklių kainos keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina padidėjo 0,5 proc., Brent nafta pabrango 0,8 proc., dyzelinas – 1,3 proc., benzinas – 0,4 proc., ...
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės1
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis1
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų1
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems30
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...
-
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams1
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. ...
-
Vartotojams mažėja visuomeninės elektros kainos, dujų tarifai nesikeičia2
Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cent...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos patikslinimams dėl prekybos alkoholiu licencijavimo1
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymams, kuriais tikslinamos didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiu taisyklės, licencijų ir leidimų pirkti etilo alkoholį reglamentavimas. ...