- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, susitarime visų pirma turėtų būti įtrauktas tikslas didinti gynybos finansavimą, o dėl konkrečių lėšų šaltinių partijos galės sutarti vėliau.
Kaip ELTA skelbė pirmadienį, iniciatyvą „4 procentai“ jau pasirašė daugiau nei 51,6 tūkst. asmenų, skatinančių politikus sutarti didinti išlaidas gynybai. Laikmeną su pasirašiusiaisiais tikina gavusi ir pati Seimo pirmininkė.
„4 procentai, suprantama, tai yra tikslas. Kažkiek laiko užtruks, kad mes jį pasiektume. Kryptis yra būtina, nes suprantame, kad saugumo situacija išlieka pavojinga, (...) Tai dabar yra tas laikas, kai politikai turėtų tą kryptį aiškiai nubrėžti ir tiesiog atliepti visuomenės lūkestį, kuris, manau, yra labai akivaizdžiai išreikštas“, – po susitikimo su iniciatyvos atstovais ketvirtadienį Eltai pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat patikino Laisvės partijos ar kitų konkrečių siūlymų dėl gynybos išlaidų finansavimo su iniciatyvos atstovais neaptarinėjusi. Anot jos, šios priemonės gynybos lėšų didinimui turėtų būti svarstomos atskiroje diskusijoje.
„Aš norėčiau žingsnelį atsitraukti nuo konkrečių siūlymų, nes šiuo atveju mes kalbame apie ambiciją, apie tikslą“, – komentavo ji.
Verslas spaudžia visų pirma sutarti dėl tikslo – išlaidų gynybai didinimo
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis taip pat pabrėžė, kad verslas „4 procentų“ iniciatyvą teikia kaip įrankį sutarti dėl didesnio gynybos finansavimo, bet ne kaip siūlymus konkretiems pajamų šaltiniams.
„Kai Lietuva ėjo į nepriklausomybę, skirtingos politinės jėgos turėjo skirtingus matymus, bet visi sutarė, kad nepriklausomybė yra tikslas. Mūsų lūkestis toks pats, kad visi sutartų, kad tikslas yra 4 procentai (nuo BVP – ELTA), ir jau tada politinės partijos ar savo programose, ar po rinkimų, jos galėtų įvardinti, kaip tą tikslą pasieks“, – aiškino A. Romanovskis.
Jo teigimu, LVK išreiškė lūkestį, kad, Seimo pirmininkei inicijavus Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą, jame atsiras tikslas siekti 4 procentų nuo BVP gynybai.
„Čia spaudimas susitarti dėl tikslo. O kaip politinės partijos matys, visa paletė yra – nuo skolinimosi iki mokesčių pakeitimų, (...) bet jeigu nėra sutarta dėl tikslo, kaip tu gali diskutuoti apie šiuos dalykus“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Verslo konfederacijos vadovas teigia pasigendantis ir konkrečių siūlymų dėl papildomo gynybos finansavimo. Šis neapibrėžtumas, anot A. Romanovskio, apsunkina ir siekį didinti išlaidas iki 4 proc. nuo BVP.
Žmogus, kuris žino, ką jis turi daryti dienos X atveju, jaučiasi žymiai saugiau pats, nes jis supranta, kad jis yra dalis visuomenės, kuri vykdo rezistenciją, vykdo civilinę gynybą.
„Nematėme jokių konkrečių pasiūlymų. Kai bus konkretūs pasiūlymai, tada konkrečiai į juos reaguosime. Dabar tai yra idėjų, pasisakymų tam tikras kratinys ir labai skirtingos politinės partijos turi labai skirtingus matymus, skirtingos institucijos, ministerijos turi skirtingus matymus. (...) Tai iš dalies yra netgi žalinga mūsų tikslui dėl 4 proc. sutarti, nes mes tada dėl nieko nesutarsim“, – pabrėžė A. Romanovskis.
„Tai yra nebe verslo iniciatyva, tai yra 50 tūkst. piliečių iniciatyva, ir mes turime teisę turėti lūkestį ir sakyti politikams jau kaip visuomenė, kad jie turi susitarti dėl tikslo. O kiekvienas eidamas į rinkimus ar posėdžių salėje galės ateiti su savo idėjomis ir visuomenė diskutuos, kam ji pritaria“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad partijos jau yra pasiekusios politinį sutarimą, jog 3 proc. gynybai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra būtini, o 4 proc. tikslas, anot jos, kol kas yra tik „ambicija“.
„Galbūt tai nėra nuskambėję kažkaip formalizuotai, bet ir be atskiro aptarimo akivaizdu, kad mes turime siekti 3 proc. (nuo BVP gynybai – ELTA) ir kad tai yra toks darbinis tikslas“, – akcentavo Seimo vadovė.
Tiesa, nors, anot jos, konkrečius susitarimus dėl finansavimo mechanizmų gali apsunkinti rinkiminis laikotarpis, tačiau tolimesni iniciatyvos atstovų susitikimai tiek su valdančiųjų, tiek su opozicinių partijų atstovais šį procesą galėtų palengvinti.
A. Romanovskio teigimu, „4 procentų“ iniciatyva artimiausiomis savaitėmis buvo pakviesta susitikti ir su premjere Ingrida Šimonyte.
Siūlo 4 proc. ribą pasiekti investuojant į darbuotojų apmokymą veikti grėsmės akivaizdoje
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), anot jos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, siūlo 4 proc. nuo BVP išlaidų gynybai ribą pasiekti verslui investuojant į darbuotojų apmokymą atlikti visuomenei grėsmės akivaizdoje būtinas funkcijas, pavyzdžiui, būti vairuotojais padedant evakuoti žmones iš regionų, užsiimti slauga.
Jo teigimu, tai konfederacijai priklausantiems verslams kainuotų apie 1,5 mlrd. eurų.
„Vienam kariui užnugaryje reikia septynių žmonių. Tai mes, verslas, šitoje vietoje siūlome apmokėti visiems darbuotojams visus socialinius mokesčius ir jų atlyginimus ir dedikuojame juos valstybei. Tai čia būtų virš keturių procentinių punktų, jeigu mes apskaitytume šitą siūlymą“, – akcentavo V. Janulevičius.
Anot jo, savivaldybės geriausiai žino, kokios įmonės veikia jų regionuose. Tad, jo teigimu, šią priemonę verslas galės įgyvendinti veikdamas išvien su įvairuose regionuose esančiomis karo komendantūromis.
Taip pat V. Janulevičius teigia besitikintis, kad į tokią iniciatyvą įsitrauktų ir viešojo sektoriaus darbuotojai.
„Žmogus, kuris žino, ką jis turi daryti dienos X atveju, jaučiasi žymiai saugiau pats, nes jis supranta, kad jis yra dalis visuomenės, kuri vykdo rezistenciją, vykdo civilinę gynybą. Čia yra didelis momentas ir jam, tam dirbančiam žmogui, ir jo šeimai, ir žmonėms regionuose, kurie šiai dienai jaučiasi palikti“, – pabrėžė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...