- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslas sako, kad darbdavių sprendimas darbuotojams suteikti papildomas nedarbo dienas ar valandas arba galimybę dirbti nuotoliu vykstant svarbioms sporto varžyboms yra naudingas – tai puoselėja bendravimą ir kolektyvizmą. Tuo metu profsąjungų lyderė sako, kad darbuotojams reikia ne momentinių laisvadienių, o didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio, viršvalandžių apmokėjimo.
Praėjusį sekmadienį Lietuvos rinktinei pasaulio krepšinio čempionate įveikus JAV Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška leido savivaldybės darbuotojams pirmadienį imti papildomą nedarbo dieną arba dirbti nuotoliu.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, tokiu elgesiu valstybinių ir savivaldos įstaigų darbuotojams siunčiama žinutė, kad vadovai įžvelgia tai, kad svarbu žmonėms.
„Tai tam tikra politinė žinutė, kad reikia žiūrėti valstybės tarnyboje į žmones kaip ir (dirbančius – BNS) privačiame versle – ne tik formaliai, bet ir su atjautimu ir supratimu, kad tai jiems svarbu. Savivaldybė pradeda žiūrėti į savo darbuotojus ne kaip į statistinius vienetus, o sudaro galimybę pasidžiaugti“, – BNS teigė A. Romanovskis.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokius veiksmus vertina skeptiškai.
„Gerai būtų, kad krūvius sumažintų, padidintų darbo užmokestį, o tada pasakytų: daug dirbate, imkite laisvą dieną. Tada paspausčiau like“, – BNS tvirtino I. Ruginienė.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad jeigu sprendimą dėl tokių momentinių laisvadienių priimtų valdžia, ji tam nepritartų, tačiau kai tai padaro atskiros įstaigos, toks žingsnis sveikintinas.
„Jeigu Seimas priimtų įstatymą, vertinčiau greičiausiai neigiamai – taip jie pasakyti negali, bet atskiros įmonės gali. Tai pavadinčiau žmogiškųjų išteklių valdymu. Pavyzdžiui, kad ir darbdavys duoda dvi valandas laisvas, visi žiūrime (rungtynes – BNS), o to grįžtame į darbą. Įmonės tai gali sau leisti, kad pakeltų darbuotojų dvasią, puoselėti draugiškumą, bendravimą, kolektyvizmą“, – tvirtino R. Skyrienė.
„Nenorėčiau atmesti, kad tokie krepšinio įkvėpti sprendimai yra neblogi. Žmonių santykiams bendravimai kartais, tokie ekspromtiniai dalykai yra žavūs“, – tvirtino R. Skyrienė.
A. Romanovskis įsitikinęs, kad darbdaviai vertina darbuotojus ne pagal tai, kiek jie išsėdi darbo vietoje, o kiek darbo padaro.
Jeigu žmonėms yra sudaroma galimybė atsitraukti nuo darbo, tai yra tam tikras bonusas, jeigu jie susitvarko su darbu, paslaugos nenukenčia, nieko nematau revoliucingo.
„Tai ne tas dalykas, kam reikėtų priešintis. Pats principas, kad labiau reikia orientuotis į rezultatą, o ne į procesą, yra teisingas. Ir jeigu žmonėms yra sudaroma galimybė atsitraukti nuo darbo, tai yra tam tikras bonusas, jeigu jie susitvarko su darbu, paslaugos nenukenčia, nieko nematau revoliucingo“, – kalbėjo A. Romanovskis.
„Nemanau, kad Kazlų Rūdos meras nuo darbo atitraukė greitosios pagalbos automobilių vairuotojus“, – pridūrė jis.
A. Romanovskio teigimu, daug privačių darbdavių reaguoja panašiai: „Darbuotojams tai svarbu. O jų emocinė būklė svarbi darbdaviui. Pats, kaip darbdavys, atšaukiau nemažai susitikimų“.
Tuo metu I. Ruginienė mano, kad laisvos dienos darbuotojams turi būti suteikiamos už tai, kad jie daug ir gerai dirba.
„Kad jie atgautų sveikatą ir pailsėtų. Bet tie spontaniniai davimai... Nežinau... Jautriai vertinu. Kodėl analogiškas dėmesys darbuotojams neskiriamas po lietuvių pasiekimų kitų sporto šakų varžybose, pavyzdžiui, plaukimo, kur sergame už Rūtą Meilutytę, po disko metimų, kur turėjome du Lietuvos atstovus finale“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Jos teigimu, per derybas tarp darbdavių bei darbuotojų reikėtų susitarti dėl geresnių darbo sąlygų.
„Jeigu dirbi viršvalandžius, – kad už juos būtų tinkamai sumokama, darbo krūviai neviršytų darbuotojų galimybių, o ne taip kad dirbi už du ar tris, o paskui krepšinio proga gauni laisvą dieną“, – svarstė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Baltijos šalių ministrai: atsijungimui nuo Rusijos pasiruošta
Likus dviem savaitėms iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros energetikos sistemos bei susijungimo su Vakarų Europa, trijų valstybių ministrai tikina, jog istoriniam įvykiui visiškai pasiruošta, o vartotojai...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...