- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui svarstyti teikiamas dokumentas, numatantis ilgalaikius valstybės siekius alkoholio, narkotikų ir tabako poveikio šalies gyventojų sveikatai mažinimo srityje, susilaukė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) kritikos. LVK nurodo, kad dokumente integruotos tabako politikos gairės parengtos pagal pasenusį požiūrį ir neatsižvelgiant į pažengusių pasaulio šalių praktiką.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) parengtame ir šiuo metu Seimui svarstyti pateiktame dokumente – „Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų“ – daug dėmesio skiriama narkotikų ir alkoholio žalos mažinimui, tačiau pasigendama įsigilinimo į tabako žalos mažinimo strategiją.
„Narkotikų sukeliamos žalos mažinimui šioje darbotvarkėje yra skirtas ištisas skyrius, o tabako žalos mažinimas yra paminėtas tik dokumento pavadinime. Tai rodo elementarų valstybės institucijų toliaregiškumo trūkumą“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Alkoholio ir tabako vartojimas – milijardinė žala valstybei
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) praėjusių metų Lietuvos sveikatos būklės apžvalgoje pažymima, kad Lietuvoje su elgsena susiję rizikos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, žmonėms daro didesnį poveikį negu vidutiniškai ES. Be to, Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė – viena trumpiausių ES.
Pirmaujame pasaulyje pagal potencialiai prarastus metus, su rūkymu susijusios ligos išlieka tarp svarbiausių mirtingumo veiksnių.
Tabako vartojimas, įskaitant pasyvų rūkymą̨, yra maždaug 14 proc. visų mirčių̨ (daugiau kaip 5 300 mirčių̨) priežastis. Apie 6 proc. mirčių̨ 2021-aisiais buvo siejama su alkoholio vartojimu, o 4 proc. – su mažu fiziniu aktyvumu.
„Verslui jau dabar trūksta darbuotojų ir statistika nieko gero nežada. Pirmaujame pasaulyje pagal potencialiai prarastus metus, su rūkymu susijusios ligos išlieka tarp svarbiausių mirtingumo veiksnių. Dėl rūkymo sukeliamos žalos nukenčia ir darbuotojų produktyvumas, kas svarbu tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Jau nekalbant apie tai, kad alkoholio sukeliamos problemos vis dar vangiai sprendžiamos“, – svaigalų ir tabako žalą akcentuoja I. Rizgelė.
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad rūkymo finansinė našta valstybei siekia šimtus milijonų eurų ir potencialiai tik auga. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doktorantė Vaida Liutkutė-Gumarov apskaičiavo, kad dėl rūkymo Lietuva vien 2013 metais neteko beveik milijardo eurų. Nors vėlesnių tyrimų šia tema Lietuvoje nėra daug, akivaizdu, kad rūkančiųjų skaičiui drastiškai nemažėjant, o kainoms augant, žala valstybei dabar jau gali būti kur kas didesnė.
Bendrai pasaulyje nuo rūkymo ir jo sukeltų ligų kasmet miršta nuo 7 iki 8 mln. žmonių. Iš jų daugiau nei milijonas – dėl pasyvaus rūkymo sukeltų sveikatos problemų. Tai pasaulio ekonomikoms atneša daugiau nei 2 trilijonus eurų žalos.
Į verslo patarimus neatsižvelgta
Nors įprastai strateginių dokumentų derinimo praktikai būdingos konsultacijos su visais socialiniais partneriais, kurių veiklą pakeis tokie dokumentai, projekto rengėjai šiuo atveju verslo atstovus išklausė tik dėl akių ir kai tas išklausymas jau nieko nebelėmė.
I. Rizgelė teigia, kad LVK siūlė atsižvelgti į kitų pažengusių pasaulio valstybių pavyzdžius siekiant sumažinti mirtingumą dėl rūkymo sukeltų ligų ir į dienotvarkę įtraukti tabako žalos mažinimo dėmenį.
„Suprantame, kad rūkymas kaip reiškinys neišnyks. Mesti rūkyti pasaulyje pavyksta tik 5–7 proc. bandžiusių, tad turime ieškoti kitų sprendimų, kaip pagerinti darbuotojų sveikatą“, – sako I. Rizgelė.
LVK pasiūlymuose buvo raginimas į lietuvišką žalos mažinimo dienotvarkę įtraukti esminius žalos mažinimo koncepcijos, integruotos į įvairius PSO, Europos Parlamento dokumentus, punktus. Jie paremti požiūriu, kad politikos priemonės turėtų skatinti rūkančiuosius, kurie nemeta, pereiti prie mažiau žalingų nikotino vartojimo būdų, paremtų moksliniais tyrimais.
„Darbotvarkė yra strateginis dokumentas, brėšiantis gaires priklausomybių prevencijos ir žalos mažinimo srityje net trylika metų, tačiau tenka konstatuoti, kad pagal dabartinę jos versiją bent jau tabako srityje artimiausius metus vadovausimės atgyvenusiu požiūriu“, – teigia I. Rizgelė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos2
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...