- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų viceministrė, Mokesčių darbo grupės pirmininkė Rūta Bilkštytė sako, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata gyvybės draudimui bei pensijų kaupimui tam tikra prasme diskriminuoja asmenis, pajamas gaunančius ne per darbo užmokestį. Ji taip pat pažymi, kad 500 eurų GPM lengvata vertybinių popierių pardavimui pasinaudoja tik aukščiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai.
„Kyla klausimas, ar vis dar aktualu finansinį aprūpinimą skatinti tik per gyvybės draudimą ir pensijų kaupimo produktus. Nes (...) matome, kad pagal gyvybės draudimo įmokų santykį su bendrojo vidaus produkto (BVP) skvarba Europos šalyse Lietuva užima paskutinę vietą – jos vidurkis yra 0,6 proc. Lengvata gyvybės draudimui galioja daugybę metų, ir panašu, kad ji nepadeda išvystyti tos rinkos. Tad galbūt rinkos vystymui reikalingi kokie kiti instrumentai, o ne mokestinė lengvata“, – pristatydama egzistuojantį Investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų lengvatų modelį teigė R. Bilkštytė.
Anot viceministrės, šiuo metu galiojančia GMP lengvata pensijų fondams bei investiciniam gyvybės draudimui sunkiau pasinaudoti stabilių pajamų negaunantiems gyventojams.
„GPM lengvata daugiausia naudojasi gyventojai, kurie turi stabilias pajamas, nes yra rizika netekti draudimo nutraukus įmokas. Matome, kad šia lengvata tam tikra prasme yra diskriminuojami gyventojai, kurie gauna savo pagrindines pajamas ne per darbo užmokestį“, – pažymėjo ji.
Tuo tarpu 500 eurų lengvata vertybinių popierių pardavimo pajamoms nukreipta į aukščiausias pajamas uždirbančius Lietuvos gyventojus, teigė R. Bilkštytė.
„Ši lengvata pasižymi tuo, kad biudžeto pajamos yra palyginti labai nedidelės, bet gyventojams, kurie naudojasi lengvata, kai 500 eurų pelnas yra neapmokestinamas, ji yra labai nereikšminga. Vidutinis šių asmenų vertybinių popierių pardavimo pelnas siekia 43,5 tūkst. eurų.
Lengvata naudojasi aukštas pajamas gaunantys asmenys – jų darbo užmokestis yra 70 proc. didesnis už šalies vidurkį. Taip pat daugiausia šia lengvata naudojasi gaunantys didesnę dalį pajamų iš turto pardavimo, dividendų, t. y. ne darbo užmokesčio pajamų“, – sakė ji.
„Pagrindinė lengvatos taikymo tikslingumo prasme problema – kad ir nedideles, vis dėlto biudžetas praranda pajamas, o gyventojams, kurie naudojasi lengvata, ji nelabai prasminga“, – pridūrė viceministrė.
Anot R. Bilkštytės, biudžeto netekimai dėl taikomų GPM lengvatų iš viso siekia 48,7 mln. eurų.
Viceministrė pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai vis dar linkę taupyti pasyviai.
„Lietuvos banko apklausos duomenimis, (...) 10 proc. apklaustų šalies gyventojų investuoja į nekilnojamąjį turtą, į pensijų fondus ir gyvybės draudimą atitinkamai investuoja 29 ir 26 proc. Investicijos į finansines priemones irgi yra gana žemos: į investicinius fondus, akcijas bei skolas ir vertybinius popierius investuoja atitinkamai po 10 proc. apklausos dalyvių.
Pagrindinė namų ūkio taupymo priemonė ir toliau lieka sąskaita banke ar kredito unijoje (7 iš 10 namų ūkių), arba grynieji pinigai (4 iš 10 namų ūkių). Tai yra pasyvus taupymas“, – pabrėžė viceministrė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?8
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP21
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...