- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) pastaruoju metu labiau žiūri ne į infliacijos skaičius, o į darbo užmokesčio augimą ir vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį. Pasak jo, palūkanų normos turėtų būti mažinamos vasarą, birželio arba tik rugpjūčio mėnesiais.
„Europos Centrinis Bankas žiūri nebe tik į infliacijos skaičius, bet pradeda labiau žiūrėti į darbo užmokesčio augimo skaičius, kitus indikatorius. Ir vis vėlina, vėlina, vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą kalbėjo Ž. Mauricas.
„Procesai inertiški, rizika egzistavo. Lūkestis ir mano buvo, kad palūkanos turėtų pradėti mažėti anksčiau, prognozavome balandžio-gegužės mėnesiais, bet dabar nusikelia mažinimas iki vasaros, birželio, gal net iki rugpjūčio mėnesį. Dabar rinkos pradeda tikėti, kad gal tik rugpjūčio mėnesį bus mažinamos palūkanos“, – teigė jis.
Ekonomistas taip pat tikino, kad rinkos tikisi, jog bazinės palūkanos kitais metais sieks apie 2,5 proc.
„Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją, ypatingai, jeigu Vokietijai sunkiai seksis su automobilių pramone“, – sakė Ž. Mauricas.
Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją.
„Rinkos tikisi, kad kitais metais palūkanos sieks apie 2,5 proc. T. y., net mažiau, negu tikėjosi praeitų metų rudenį“, – aiškino jis.
Ž. Mauricas žurnalistams po apžvalgos pristatymo kalbėjo, kad priežastys dėl nusikeliančio palūkanų normų mažinimo yra inertiškas sprendimų priėmimas bei ECB sprendimas nebesivadovauti infliacijos rodikliu.
„Priežastys yra tos, kad visgi pakankamai inertiškas sprendimų priėmimas. Kita priežastis tai, kad nesivadovaujame vien tik infliacijos rodikliu. (...) Akcentas dabar yra nukreiptas į darbo užmokesčio augimo skaičius. Kai keiti žaidimo taisykles vidury žaidimo, tai sunku prognozuoti. Bet tai vis tiek yra politinis sprendimas“, – kalbėjo ekonomistas.
ECB Valdančioji taryba kovo pradžioje nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.
Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.
ECB ekspertai augimo 2024 m. prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 m. augs atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.
ECB vadovė Christine Lagarde tikino, kad institucija dar nėra „pakankamai įsitikinusi“ pažanga mažinant infliaciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 331
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...