- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kokių profesijų darbuotojai paklausiausi?
Išsamiau apie tai LNK reportaže papasakojo „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.
– Ką rodo atliktas tyrimas? Kokie tai skaičiai?
– Norėčiau pabrėžti, kad tyrimas atliktas apklausiant darbdavius, kiek ir kokių specialistų jie žada samdyti iki 2025 m. Darbdaviai buvo paklausti, kaip jie privilioja talentus pas save ir kaip juos išlaiko savo įmonėse.
– Kokių specialistų poreikis bus pats didžiausias?
– Tyrėme informacinių ryšių specialistų poreikį, tai matome, kad pagal profesijas programuotojų bus didžiausias poreikis. Reikės duomenų mokslininkų, analitikų. Jie bus patys paklausiausi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokio šių specialistų skaičiaus mums reikės Lietuvoje?
– Apklausėme 124 įmones, dirbančias informacinių ryšių srityse. Tai, šios įmonės pasakė, kad iki 2025 m. samdys 7645 specialistus. Reikės dvigubai daugiau nei jų yra dabar.
– Kaip atrodome Europos kontekste? Ar toks didžiulis poreikis pastebimas visame pasaulyje?
– Tokių specialistų trūksta visame pasaulyje. Mes konkuruojame visame pasaulyje, ne tik Europoje. Tie specialistai yra labai lankstūs darbo vietos klausimu. Gali fiziškai dirbti Lietuvoje, bet būti samdomi JAV kompanijos. Kaip atrodome Europos Sąjungoje? Tai mūsų ta proporcija yra šiek tiek mažesnė už ES vidurkį.
– Ką reikėtų daryti, kad pritrauktume tokių specialistų? Kokie turėtų būti pagrindiniai žingsniai?
– Pirmiausiai, reikia kokybiško švietimo nuo pat pradinio ugdymo. Labai svarbu, kad vaikai mokytųsi tiksliųjų mokslų: matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų. Kad jie mėgautųsi šiomis pamokomis. Svarbu, kad jie būtų stipriai pasiruošę studijuoti. Kitas žingsnis galėtų būti šių specialistų atsivežimas į Lietuvą. Neturime šilto klimato ir paplūdimių kiaurus metus. Esame maža šalis. Esame šiek tiek nežinomi ir pačioje Europos Sąjungoje. Aukštos kvalifikacijos specialistai dažnai turi tokį ganėtinai pasenusį Lietuvos įvaizdį. Turime galvoti, kad, kai esame tokie maži, turime būti ekstra labiau konkurencingi, lyginant su didesnėmis šalimis. Tikrai ne paskutinėje vietoje yra ir finansinės paskatos.
Iki 2025 m. samdys 7645 specialistus.
– Kokius šiuo metu atlyginimus gauna šie specialistai? Kokio atlyginimo jie gali tikėtis?
– Tyrimo metu mes taip pat atlikome ir darbo skelbimų analizę. Pamatėme, kad pačius aukščiausius atlyginimus gauna sistemų inžinieriai, programuotojai. Sistemų inžinieriai vidutiniškai gali tikėtis 4800 prieš mokesčius.
– Ar mokame pakankamai konkurencingus atlyginimus?
– Mūsų asociacijos nariai sako, kad programuotojų atlyginimai ar darbo vietos kaštai yra tapatūs Lietuvoje ir Berlyne. Skirtumas, kad Berlyne programuotojų skaičius yra ženkliai didesnis. Neslėpkime, kad Berlyne dirbantis programuotojas yra labiau lojalus savo darbdaviui. Darbdaviai siūlo lanksčias darbo sąlygas, profesinį augimą įmonės viduje. 50 proc. darbdavių atsakė, kad jie siūlo kažkokias papildomas naudas darbuotojams. Tai gali būti kineziterapeutas, tai gali būti ir psichoterapeutas darbdavio kaštais. Pačiame ofise siūlomas maistas, skanumynai, kažkokios pramogos. Kai kuriais atvejais siūloma net ir namų tvarkytoja, kuri ateina ir vietoje tavęs sutvarko namus, kad negaištum laiko šiems darbams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...