- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 630 tūkst. asmenų, kurie sudarė 21,9 proc. visų šalies gyventojų - 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2015 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys.
Skurdo rizikos riba pernai buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 15,6 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,6 proc., kituose miestuose – 21,8 proc.), kaime - 34,8 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2015-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste sumažėjo 2,5 procentinio punkto, kaime – išaugi 4,2 procentinio punkto.
Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis - 2016-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2015 metais.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 27,7 proc. ir, palyginti su 2015-aisiais, padidėjo 2,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas.
Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 metais) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto ir 2016 metais buvo 19,1 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – sumažėjo 3,3 procentinio punkto iki 25,6 procento. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas, socialinės apsaugos išlaidų šeimai ir vaikams didėjimas, minimalios mėnesinės algos padidinimas.
Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 12 eurų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis pernai buvo 21 proc. ir, palyginti su 2015 metais, sumenko 2,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto ir sudarė 22,9 procento. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 41,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (42,7 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 60,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 30,6 procento. Pernai dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 1,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 1,8 procentinio punkto, senatvės pensininkų – padidėjo 3 procentiniais punktais.
Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2016 metais padidėtų iki 27,9 procento. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis padidėtų iki 29,1 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – iki 34,2 procento.
Baltijos šalyse skurdo rizikos lygis pernai skyrėsi nedaug. Estijoje skurdo rizikoje gyveno 21,3 proc., Latvijoje – 21,8 proc. gyventojų, arba atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,7 procentinio punkto mažiau nei prieš metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: savivaldos indėlį į priedangų įrengimą galima koreguoti
Savivaldybėms iš esmės sutinkant dalį įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti priedangoms įrengti, tačiau pakeičiant šios dalies apskaičiavimą ir skiriant fiksuotą sumą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, k...
-
Apklausa: dirbančių lietuvių poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1041 eurų pensiją8
Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 eurų pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. ...
-
Du trečdaliai žmonių teigia, kad Lietuvoje reikalai blogėja16
Naujausios šalies gyventojų apklausos rodo, kad gegužę du trečdaliai žmonių padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. ...
-
Seime pateiktas projektas, kurio siekiama didinti Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams
Šią savaitę Seime pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama padidinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams ir sudaryti teisines prielaidas Lietuvos investuotojų investicijų saugumui užtikrinti. ...
-
Sezoninių darbuotojų paieškos vasarai prasideda: sezonui pasibaigus jų poreikis vėl mažėja1
Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmetinės vasaros sezono darbuotojų paieškos prasideda dar pavasario pradžioje, o ši tendencija ypač stebima pajūrio regione, kur maitinimo įstaigos ruošiasi priimti vasarą neišvengiamai padid...
-
LLRI pristatė rinkimų knygą „Mandatas lyderystei“6
Šią savaitę Lietuvos laisvos rinkos institutas (LLRI) politikams Seime pristatė naują rinkimų knygą „Mandatas Lyderystei“, kuriame aptariamos valstybės valdymo ir ekonomikos problemos bei pateikiamos rekomendacijos proveržiui. ...
-
I. Trinkūnaitė pasitraukė iš „Foxpay“, svarsto ginčyti Vyriausybės nutarimą8
Finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė atsistatydino iš bendrovės valdybos pirmininkės pareigų ir svarsto ginčyti Vyriausybės nutarimą dėl jos neatitikties nacionalinio saugumo interesams, še&...
-
Utenoje už 100 tūkst. eurų bus įrengtas vandenlenčių pramogų parkas
Dauniškio ežero pakrantėje Utenoje už daugiau nei 100 tūkst. eurų bus įrengtas vandenlenčių pramogų parkas – jį atidaryti tikimasi dar šių metų pabaigoje. ...
-
Leidimą pirkti finansinių technologijų įmonę LB suteikia tik gavęs Vyriausybės komisijos išvadą1
Lietuvos bankui (LB) ir kitoms institucijoms vykdant finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ patikrinimus, šios priežiūros institucijos valdybos narys Simonas Krėpšta akcentuoja, kad norintis gauti leidimą įsigyti finansų ri...
-
Atlyginimų skirtumai: ar vyrai uždirba daugiau už tuos pačius darbus nei moterys?4
Skirtumai tarp moterų ir vyrų gaunamų algų auga. Šis atotrūkis tik didėja, mat vyrai uždirba 13 proc. daugiau nei moterys, dirbdamos tuos pačius darbus. Jau po dvejų metų, nuo 2026-ųjų, įsigalios Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri darbd...