1918 m. lapkričio 16 dieną tuometis Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkurta Lietuvos pašto valdyba. Į vokiečių valdyto Oberosto pašto įstaigą, veikusią dabartinėje sostinės Didžiosios ir Šv. Jono gatvių sankirtoje, Pašto valdybos atstovų niekas neįsileido, tad pirmaisiais mėnesiais Pašto valdybos tarnautojai laikinai dirbo prisiglaudę Lietuvos Tarybos koridoriuje. Nesulaukę vokiečių geranoriškumo Pašto valdybos vadovai savavališkai persikėlė į Oberosto pašto pastate buvusią tuščią patalpą.

Pirmieji savarankiškos Lietuvos pašto ženklai – vadinamieji „baltukai“ – buvo išleisti per 1918 metų Kalėdas. Jie leisti paskubomis, Vokiečių karinei administracijai pranešus, kad Oberosto paštai nutraukia civilių gyventojų aptarnavimą. Naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, laikraštiniame popieriuje kukliai atspausdinti pirmieji lietuviški pašto ženklai pasauliui skelbė apie naujos valstybės – Lietuvos egzistavimą.

Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais pašto korespondencijos siuntų į užsienį siųsti oro paštu nebuvo galima, nes į Lietuvą neskraidė lėktuvai. Pirmoji tarptautinė oro linija Kaunas–Karaliaučius–Dancigas–Berlynas buvo atidaryta 1921 m. liepos 21 dieną.

1922 m. sausio 1 d. Lietuva įstojo į Pasaulinę pašto sąjungą.

1933 m. vasario pradžioje iš Lietuvos ir JAV pašto įstaigų pirmąkart istorijoje gauti leidimai gabenti laiškus oro keliu. Amerikos lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, sumanę be nusileidimo perskristi Atlantą ir pasiekti Lietuvą, ieškojo papildomų lėšų skrydžiui organizuoti. Buvo pasiūlyta „Lituanicos“ lėktuvu gabenti laiškus į Lietuvą. 1933 m. liepos 15 d. iš Amerikos pakilę lakūnai lėktuve gabenosi specialų brezentinį pašto maišelį su 983 laiškais. Po katastrofos maišelis buvo rastas Soldino miške, netoli lakūnų žūties vietos.

Su pirmąja lito nominalo pašto ženklų laida susijusi ir tarpukario Lietuvoje garsiai nuskambėjusi 1935 m. pašto ženklų klastojimo byla, kitaip dar vadinama „Sruogos byla“. Praėjus beveik 10 metų nuo nacionaline valiuta – 3 ir 5 litų nominalais pažymėtų pašto ženklų pasirodymo apyvartoje išaiškėjo, kad Pašto valdybos direktorius, garsaus rašytojo Balio Sruogos brolis, diplomatas Adolfas Sruoga su bendrais pasipelnymo tikslais užsienio prekeiviams parduodavo paklausiausius rinkoje tikrus 1922–1931 m. išleistus Lietuvos pašto ženklus, o trūkumui paslėpti sandėlyje laikė suklastotus, kurių pagamindavo tiek, kiek reikėdavo neteisėtai realizuotų ženklų vertei padengti. A. Sruoga buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, o 1941 m. drauge su kitais Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo kriminaliniais nusikaltėliais buvo ištremtas į Sibirą, į Intos lagerį, kur tais pačiais metais ir mirė.

1940 m. sovietams okupavus šalį ant aštuonių lietuviškų pašto ženklų buvo uždėtas perspaudas „LTSR“. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nutraukti Lietuvos pašto ryšiai, o tolimesnė Lietuvos ryšių veikla tapo visiškai priklausoma nuo Maskvos.

1990 m. spalio 7 dieną apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas“, ji skelbė pasauliui apie naujai atsikūrusią valstybę, kurią sergi angelas.

2011 m. spalį, žengiant koją kojon su pašto naujovėmis pasaulyje, Lietuvoje pradėjo veikti pirmieji siuntų savitarnos terminalai. Šiuo metu visoje šalyje veikia net 111 siuntų savitarnos „LP EXPRESS“ terminalų 45 miestuose.

2017 m. vasarą į kaimiškąsias vietoves išvažiavo pirmieji mobilieji laiškininkai. Planšetiniais kompiuteriais ir kita išmaniąja įranga aprūpinti laiškininkai vyksta pas žmones į namus, kur gali suteikti visas pašto paslaugas. XXI a. laiškininkas tampa ne tik modernesnis, bet ir artimesnis klientui.