- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Fortum Heat Lietuva“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad Klaipėdos ir Kauno atliekų deginimo įrenginiai ateityje galėtų nedalyvauti apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje ir taip išvengti mokesčio už taršą. Kai kurių energetikų nuomone, tai reikštų gerokai didesnes sąnaudas visiems mokesčių mokėtojams, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Fortum“ atstovų teigimu, beveik prieš trejus metus įmonei atnaujinus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ji buvo įtraukta į prekybos ATL sistemą ir dėl to gerokai išaugo bendrovės išlaidos. Todėl ji kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką dėl susitikimo šiuo klausimu.
Praėjusiais metais „Fortum“ Klaipėdos jėgainė į atmosferą išmetė apie 145 tūkst. tonų anglies dvideginio, o nemokamų ATL jai bus suteikta mažiau nei 50 tūkstančių. Vadinasi, įmonei teko rinkoje įsigyti kone 100 tūkst. leidimų, kurių vieneto kaina šiuo metu siekia apie 30 eurų.
„Už 2018 metus turime sumokėti apie 3 mln. eurų už ATL, o šias išlaidas reikia kaip nors kompensuoti“, – dienraščiui sakė „Fortum Lietuva“ atstovas Andrius Kasparavičius.
Bendrovė įspėjo Aplinkos ministeriją, kad dėl to teks didinti vadinamąjį vartų mokestį, o tai pabrangintų atliekų tvarkymą gyventojams.
Tuo tarpu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad jei atliekų deginimo įrenginiai nedalyvautų ATL prekybos sistemoje, papildoma našta gultų ant visų mokesčių mokėtojų pečių.
„Pašalinus atliekų deginimo jėgaines iš prekybos ATL sistemos, susimokėti už tai teks visiems. Tai yra mėginimas sumažinti sąnaudas mokesčių mokėtojų sąskaita“, – teigė M. Nagevičius.
Anot „Fortum“ atstovo A. Kasparavičiaus, įmonės teisininkai įžvelgė, kad prievolė komunalinių atliekų deginimo įmonėms dalyvauti ATL sistemoje prieštarauja ES direktyvai.
„Niekur Europoje tokios tvarkos nėra“, – sakė A. Kasparavičius.
Pasak M. Nagevičiaus, iš tiesų Briuselio nustatyta išimtis pavojingas arba komunalines atliekas deginantiems įrenginiams, bet dar 2010 metais Europos Komisija išleido gaires, kuriose nurodyta, kad dėl to turi nuspręsti pati valstybė, įvertinusi, ar atliekų deginimo jėgainė laikoma bendro deginimo įrenginiu, ar ne.
Pirmuoju atveju ji turėtų patekti į prekybos ATL sistemą, jei deginamos ne tik komunalinės, bet ir pramoninės atliekos ar biokuras. Taip yra „Fortum Klaipėda“ elektrinėje, o Kauno kogeneracinėje jėgainėje taip pat numatyta deginti pramonines atliekas, netgi kalbėta apie dumblą iš valymo įrenginių.
„Kiekviena šalis sprendžia savaip. Antai Suomijoje, kurios vyriausybei ir priklauso „Fortum“, jėgainės nėra įtrauktos į sistemą, bet dvi elektrinės šalia Švedijos sostinės Stokholmo įtrauktos. Estijoje veikianti Viru atliekų deginimo jėgainė irgi joje dalyvauja“, – sakė M. Nagevičius.
Vertinant tai, pasak jo, Aplinkos ministerija turi pakankamai laisvės deginimo jėgainių apibrėžimą interpretuoti, tačiau pašalinus jas iš prekybos ATL sistemos mokesčių mokėtojams teks susimokėti, ir labai daug.
Kaip „Lietuvos rytui“ atsakė Aplinkos ministerija, susitikimas su „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energijos“ atstovais yra planuojamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismo verdiktas: Susisiekimo ministerijai teks mokėti didžiulę baudą2
Konkurencijos tarybos Susisiekimo ministerijai 2023 metais skirta 40,53 tūkst. eurų bauda dėl apribotos prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir konkurencijos buvo pagrįsta, nutarė Regionų administracinis teismas. ...
-
Žiniasklaida: baltarusiškas trąšas gabenusi bendrovė pradėjo arbitražo bylą prieš Lietuvą2
Lietuvos piliečiui Igoriui Udovickiui per tarpininkus priklausanti įmonė „Hasenberg“ pradėjo tarptautinį arbitražą prieš Lietuvą. Tai portalui lrt.lt patvirtino Susisiekimo ministerija. LRT duomenimis, bendrovė siekia prisiteisti 15...
-
Po finansinių įstaigų skandalų LB akiratyje – ne tik komerciniai bankai: pranešė, ką tikrins
Lietuvos bankas (LB) šiais metais ketina atlikti iki 30 jo prižiūrimų finansų įstaigų patikrinimų. ...
-
„LTG Cargo“ atskleidė, ką darys su rusiško žymėjimo vagonais
Siekdama galutinai desinchronizuoti Lietuvos geležinkelių sistemą nuo Rusijos, valstybės grupės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ iki 2026 m. ketina visus aktyviai naudojamus vagonus perregi...
-
„Fintech“ paslaugomis naudojasi kas trečias lietuvis, dar 19 proc. ketina išbandyti1
36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dažniausiai tokiomis paslaugomis naudojasi 18–45 metų amžiaus gyven...
-
Paukštys pratrūko: skleidžiamas šmeižtas
Viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, kad „Teltonikos“ prekių vis dar galima įsigyti Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiuose interneto portaluose, įmonių grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys tvirtina – jau nuo 2022 m. ...
-
Dėl sukčių atakos užblokavo dalį „Akropolio“ dovanų kortelių: štai ką reikia daryti jų turėtojams
Dovanų kortelių platinimo bendrovė „Gera dovana“ nustatė, kad į jos partnerių savitarnos portalą per darbuotojo paskyrą nuotoliniu būdu įsilaužę nežinomi asmenys neteisėtu būdu nukopijavo dalį išplatintų „Akropolio&ldq...
-
Lietuvos oro uostų užmojai: žada patuštinti „kišenes“
Tris oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) šiemet į plėtrą investuos 58 mln. eurų, skelbia LTOU. ...
-
Didžiausią Lietuvos medicinos įstaigų tinklą perka suomiai2
Privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdomą medicinos įstaigų tinklą „InMedica grupę“ perka Suomijos socialinės ir sveikatos priežiūros įstaiga „Mehilainen“. ...
-
Svarbi žinia: VMI įspėja gyventojus4
Dėl EDS serverių perkėlimo darbų nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio nebus pasiekiamos VMI sistemos. ...