„Būdami pažangių elektronikos prietaisų gamintojais, ėmėmės to, ką geriausiai išmanome ir į naujai išleidžiamus gaminius įdiegėme technologinius ribojimus, kad mūsų produkcija neveiktų Rusijos ir Baltarusijos teritorijose. (...) Tokiu būdu užsitikriname, kad mūsų produkcija šiose šalyse neturės pridėtinės vertės ir jų reeksportavimo klausimas į šias šalis tampa mažiau arba apskritai ekonomiškai neaktualus“, – rašoma ELTAI pateiktame A. Paukščio komentare. 

„Vykdome klientų pažinimo procesą – ar tai būtų klientai iš vadinamųjų draugiškų šalių, ar trečiųjų šalių, į kurias eksportas šiuo metu apskritai uždraustas. Verslo partneriai yra tikrinami, į sutartis įtraukta nuostata, draudžianti Teltonikos gaminių perpardavimą Rusijoje ir Baltarusijoje, už pažeidimus numatytos baudos. Nuolat techninėmis priemonėmis stebime, kad klientai mūsų produktais naudotųsi tose šalyse, kur jos buvo įsigytos“, – tvirtino jis.

Pasak jo, kyla klausimų, kodėl būtent šiomis dienomis, vykstant diskusijoms dėl eksporto ribojimo į trečiąsias šalis, viešojoje erdvėje atsirado minėti kaltinimai. „Teltonikos“ įkūrėjas pabrėžia, kad dar 2022 m. sustabdė bet kokią veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje ir ėmė remti Ukrainą, tam skyrė 2,5 mln. eurų.

„Šių dienų aktualijų kontekste, kai kėliau klausimus dėl eksporto ribojimų į trečiąsias šalis (pažymiu – ne dėl eksporto ar re-eksporto į Rusiją), „netikėtai“ pasipylė kaltinimai dėl Rusijoje parduodamos „Teltonikos“ produkcijos. Pakartosiu, ką jau esu sakęs – 2022 metais uždarėme atstovybes Rusijoje ir Baltarusijoje, sustabdėme produkcijos tiekimą bei nutraukėme ryšius su klientais iš šių šalių. Tuo metu taip pat buvome vienas pirmųjų verslų Lietuvoje, viešai išreiškę palaikymą Ukrainai ir ta pagalba tęsiasi iki pat dabar“, – komentavo „Teltonikos“ įkūrėjas.

A.Paukštys tvirtina, kad panašus „šmeižtas“ skleistas dar nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

„Nuo pat karo Ukrainoje pradžios skleidžiamas šmeižtas mūsų atžvilgiu, remiantis prielaidomis ir išgalvotais faktais ir siekiama, kad jais patikėtų. Natūraliai kyla retorinis klausimas – kam tai naudinga? Nejaugi tikslas, kad Lietuvoje neliktų tokio verslo?“ – klausė A. Paukštys.

Natūraliai kyla retorinis klausimas – kam tai naudinga? Nejaugi tikslas, kad Lietuvoje neliktų tokio verslo?

A. Januška: „Teltonikos“ produkciją galima nusipirkti universaliose Rusijos prekybos platformose

Ketvirtadienį Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, politikas Albinas Januška paskelbė, kad „Teltonikos“ produkcijos vis dar įmanoma įsigyti Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje.

„Per pusvalandį su „Google“ pagalba radau daugiau nei 20 įmonių Rusijoje ir dvi Baltarusijoje, kurios iki šiol prekiauja Teltonikos produkcija. (...) Teltonikos satelitinio sekimo prietaisus galima nusipirkti tiesiog universaliose prekybos platformose, kaip mūsų „Pigu“ ar „Varlė“ – pvz., „Ozon“, – savo feisbuko paskyroje dalinosi A. Januška.

Taip pat, reaguodamas į ministrų ir prezidento Gitano Nausėdos teiginius, kad praeitos Vyriausybės priimtas eksporto į trečiąsias šalis ribojimas neigiamai veikia patikimas įmones, politikas tvirtino, kad dalis šiose svetainėse randamų produktų atitinka Europos Sąjungos reglamentuotą dvigubos paskirties prekių apibrėžimą, o jas vežti į Rusiją ir Baltarusiją yra draudžiama.

„O šis pasisakymas kažkieno gali būti traktuojamas kaip spaudimas muitinei užmerkti akis į ES dvigubos paskirties sąrašus, ar kaip interesų konfliktas, ginant rėmėjų įmones“, – teigė jis.

ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija apie siekį stabdyti ir tobulinti nuo sausio įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą pranešė praeitą savaitę.

Gruodžio pradžioje buvusios premjerės I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Viešojoje erdvėje pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.

Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.

Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.

Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė.