„Emus“, akcininkų sprendimu, eilę metų laikosi „nulinės Kinijos politikos“ strategijos, kuria stengiamasi eliminuoti bet kokias priklausomybes nuo Kinijos tiekėjų ar klientų. „Emus“ klientų Kinijoje niekada neturėjo ir turėti neplanuoja. Todėl Lietuvos santykių su Kinija krizė dėl Taivano „Emus“ niekaip nepalietė“, – komentare ELTAI aiškino „Emus“ akcininkas ir direktorius Mindaugas Milašauskas.

„Keli nekritiniai komponentai vis dar importuojami iš Kinijos sudaro mažiau nei 1 proc. nuo žaliavų pirkimų ir įmonėje daromi nuoseklūs žingsniai jų visai atsisakyti“, – pridūrė jis.

M. Milašausko teigimu, bendrovė absoliučią daugumą savo produkcijai naudojamų komponentų importuoja iš JAV ir Europos Sąjungos (ES) tiekėjų.

Klientai iš JAV ir ES taip pat sudaro didžiąją dalį „Emus“ rinkos, teigia bendrovės direktorius, taip pat eksportuojama į Pietų Korėją ir Australiją. Įmonė turi ir vieną nedidelį klientą iš Taivano.

„Į Kinijos rinką neeksportuojame“, – teigė M. Milašauskas.

Registrų centro duomenimis, 51 proc. „Emus“ akcijų turi G. Paluckas, kuris 2010–2015 metais šiai įmonei vadovavo. Likusios 49 proc. akcijų priklauso Mindaugui Milašauskui.

Politikas taip pat priklauso 49 proc. baterijų sistemų gamybos įmonės „Garnis“ akcijų. Bendrovės atstovas ELTAI taip pat teigė, kad „Garnis“ neplanuoja eiti į Kinijos rinką ir šiai šaliai taiko minimalios priklausomybės politiką.

„Numatyta „Garnis“ rinka yra Lietuva bei kaimyninės ES šalys. Esant geriems rezultatams numatoma ir didesnė plėtra, bet į Kinijos rinką laikanti įmonės akcininkų nuostatų plėtros nebus“, – rašoma „Garnis“ pranešime.

Emus“, akcininkų sprendimu, eilę metų laikosi „nulinės Kinijos politikos“ strategijos, kuria stengiamasi eliminuoti bet kokias priklausomybes nuo Kinijos tiekėjų ar klientų.

Kita vertus, bendrovė tikina ličio baterijas vis dar perkanti iš Kinijos tikėjų, nes šiuo metu rinkoje nėra alternatyvų.

„Vykdomos derybos su naujai atsirandančiais Ličio baterijų gamintojais Europoje, siekiant perspektyvoje kuo greičiau nutraukti priklausomybę nuo Kinijos gamintojų“, – teigė „Garnis“ atstovas.

ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidato į premjerus Gintauto Palucko teigimu, būsimoji Vyriausybė neprieštarautų idėjai gerinti diplomatinius santykius su Kinija ir grąžinti į Pekiną Lietuvos ambasadorių.

„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

Rinkimus laimėjusios LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.