- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Fondų valdytojos „BaltCap“ fondo buvusiam partneriui Šarūnui Stepukoniui galimai pralošus kelias dešimtis milijonų eurų, „Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius tvirtina, kad pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvos finansų įstaigose. Jo teigimu, pinigų kilmė buvo pagrįsta.
„Galiu patikinti, kad šiuo konkrečiu atveju taip pat buvo laikomasi galiojančiuose teisės aktuose numatytų procedūrų. Lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką, pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose, pinigų kilmė buvo pagrįsta“, – komentare BNS sakė T. Palevičius.
„Pinigų srautai buvo aiškiai matomi ir deklaracijose, kurias įstatymuose numatyta tvarka teikiame Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Dėl šio konkretaus atvejo buvome anksčiau sulaukę užklausų iš vieno šalyje veikiančio banko, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) dėl papildomos informacijos, kurią nedelsdami perdavėme“, – teigė jis.
LRT televizijos duomenimis, kada prašė informacijos ir kodėl anksčiau nepradėti tyrimai, FNTT informacijos neteikia.
Lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką.
T. Palevičius sako, kad Lietuvos įstatymai ir teisės aktai numato kontrolės procedūras, padedančias užkardyti rizikas, susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu: „Tuo tikslu stebime klientų pinigines operacijas ir kilus įtarimams informuojame FNTT“.
Jis teigė, jog įmonė kiekvieną procedūrą vertina rimtai ir bendradarbiauja su Lošimų priežiūros tarnyba, VMI, FNTT bei Lietuvos policija.
Pasak T. Palevičiaus, įmonė suinteresuota, kad įvykio aplinkybės būtų kuo greičiau išaiškintos ir abejonės išsklaidytos.
„Esame dėkingi institucijoms už jų darbą. Daugiau šio įvykio konkrečių detalių atskleisti negalime dėl šiuo metu vykdomo tyrimo“, – pažymėjo jis.
Lošimų priežiūros tarnyba: lošikai ne visada turi pranešti apie įtarimus
Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba sako, jog dabar įstatymai nenumato, jog lošimų organizatoriai galėtų stabdyti lošėjų veiksmus įtariant, kad jie priklausomi nuo lošimų, atsineša neaiškių pinigų.
Jeigu žmogus lošia tokiomis sumomis, kokios skelbiamos, akivaizdu, kad jis lošia galimai ne pramogai, o turėjo tam tikrų problemų, matyt, su lošimais.
Be kita ko, lošikai ne visada turi pranešti apie įtarimus dėl lošėjų, pavyzdžiui, nustačius lošėjo tapatybę, pinigų kilmę ir matant, kad klientas pasiturintis ir gali lošti, jie neturi pareigos jo stabdyti, teigė A. Dilba.
A. Dilbos teigimu, tarnyba pakankamai dažnai gauna lošėjų skundų, kad jiems nepagrįstai uždaromos lošimų sąskaitos.
„Dažniausiai tokie žmonės nepatogūs lošimų organizatoriams, nes jie laimi, turi tam tikrą pliusą sąskaitose, o neriboja pralošiančių“, – BNS teigė A. Dilba.
Pasak jo, probleminių lošimų prevenciją sugriežtinti bandyta nuo 2021 metų, bet to padaryti nepavyko – priimti pataisas trukdė lošimų organizatoriai ir lobistai.
„Apie įstatymų keitimą tarnyba kalbėjo ne vienerius metus, kad probleminių lošimų prevencija nereglamentuota. Bandėme spręsti savomis priemonėmis, bet nepavyko“, – BNS teigė A. Dilba.
Šis atvejis vienintelis toks didelis, bet yra dar daug atvejų, kai žmonės pralošia verslus, namus ir paskolas.
Anot jo, kiekvienas pakeitimas dėl sugriežtinimų lošimų rinkoje labai sudėtingai skinasi kelią: „Žiūrint kiek yra lošimų organizatorių ir lobistų, galima daryti tam tikras išvadas“.
Tarnybos atstovo teigimu, šiuo metu sudėtinga vertinti tariamai milijonus eurų pralošusio Š. Stepukonio atvejį, nes ikiteisminio tyrimo tarnyba neatlieka.
„Visų detalių neturime, daryti išvadas, kur ir kokie saugikliai nesuveikė ar buvo kažkokie pažeidimai. Tik viena galiu pasakyti, jeigu žmogus lošia tokiomis sumomis, kokios skelbiamos, akivaizdu, kad jis lošia galimai ne pramogai, o turėjo tam tikrų problemų, matyt, su lošimais. (...) Šis atvejis vienintelis toks didelis, bet yra dar daug atvejų, kai žmonės pralošia verslus, namus ir paskolas“, – BNS teigė A. Dilba.
Trys „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės Vilniaus apygardos teismui yra pateikusios ieškinį Š. Stepukoniui, bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo. Be to, ieškinio suma gali smarkiai padidėti, jeigu prie jo prisijungtų kol kas neįvardijama „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje.
Pernai gruodį teismas laikinai areštavo Š. Stepukonio turtą, įskaitant ir laikomą lošimų bendrovėse, o sausį atmetė „Olympic Casino Group Baltija“ prašymą panaikinti areštą.
Ikiteisminis tyrimas dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto Lietuvoje perduotas FNTT. Pasak tyrimą kontroliuojančios Europos prokuratūros prokuroro Gedgaudo Norkūno, tyrimu siekiama nustatyti jo padarytą finansinę žalą bei susigrąžinti galimai neteisėtai pasisavintas lėšas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
DHL grupės pelnas per metus krito beveik ketvirtadaliu
Vokietijos pašto ir logistikos milžinė DHL, veikianti ir Lietuvoje, pranešė antrojo metų ketvirčio grynąjį pelną sumažinusi beveik ketvirtadaliu – labiau nei tikėjosi rinka, tačiau patvirtino anksčiau skelbtas metų prognozes. ...
-
Sukčiai vėl nusitaikė į Kauno viešuoju transportu besinaudojančius žmones2
Sukčiai vėl bando pasipelnyti iš patiklių žmonių. ...
-
„Citus“ ekspertai: liepą Vilniuje NT rinka nenusiteikusi atostogauti1
Pasak kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų, liepą Vilniaus pirminėje būsto rinkoje sudaryta 264 sandorių, o Kaune –52. Liepos mėnesį parduota 19 proc. daugiau nei birželį ir 20 proc. daugiau nei...
-
Buvusi aplinkos viceministrė R. Radavičienė – LPK direkcijos vadovė
Buvusi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė paskirta Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) direkcijos vadove, ketvirtadienį pranešė konfederacija. ...
-
Vilniuje liepą butų parduota 18 proc. daugiau nei pernai1
2024 metų liepos mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 228 naujos statybos butus, jų vertė siekia 37,6 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. Vidutinė parduoto buto 1 kv. m kaina – 3 318 eurai. Liepą rinkoje taip pat buvo užfiksu...
-
„Iki“ – akcija lašišai: du receptai, kad sutaupytumėte ir pietums, ir pusryčiams1
Net 41 proc. nuolaida – su tokia akcija lašišai „Iki“ pradeda dar vieną naudingų pasiūlymų kupiną Taupymo žaidynių savaitgalį. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, rugpjūčio 1–4 dienomis, su „Iki“ loja...
-
Kaune – galimybė atsisveikinti kremuotus palaikus išbarstant upėje32
Artimojo netektis – ir didelis sielvartas, ir nežinia, ir užgriuvę rūpesčiai. Nemažai žmonių įsitikinę, kad atsisveikinimas gamtoje padeda lengviau susitaikyti su mirtimi, ir ieško būdų, kaip tai padaryti. Atsisveikinimo namai „R...
-
Duomenų inspekcija pradėjo tyrimą dėl nutekintų Užimtumo tarnybos klientų duomenų2
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija trečiadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl nutekintų kelių dešimčių tūkstančių Užimtumo tarnybos klientų duomenų. ...
-
Vandentiekio avarija: kai kurie kauniečiai liko be vandens (papildyta)4
Kai kurie kauniečiai skundžiasi, kad trečiadienio rytą liko be vandens. Kaip portalui kauno.diena.lt pranešė skaitytojas, vandens neturi kai kurie Senamiesčio ir Centro gyventojai. ...
-
Kaunietė laimėjo apsilankymą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse1
Violetai iš Kauno stebėti svarbiausią šios vasaros sporto renginį nebetrukdys prasta transliacija, pasimetę komentatoriai ar įkyri reklama. Moteris tapo viena iš trijų laimingųjų, „Teleloto“ žaidime laimėjusių kelial...