- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonė jau jaučia krizės užuomazgas. Krenta užsakymai, trumpėja ir užsakymų laikas. Sausį išvežta ir mažiau lietuviškos kilmės prekių į užsienį nei pernai tuo pačiu metu. Yra ir daugiau nerimą keliančių ženklų – investuotojų susidomėjimas Lietuva mažėja. Ekonomistai dėl to beda pirštu į valdžią, pasakojama LNK reportaže.
Šioje gamykloje 60 žmonių komanda ir automatizuotos mašinos gamina baldų detales ir plokštes. Kas mėnesį iš čia iškeliauja 20 baldų detalėmis pakrautų sunkvežimių. Ir kol kas ženklų, kad darbų tempai kristų, nėra.
„Sausis ir vasaris buvo geri, kovas irgi nusimato neblogas. Ir toliau mūsų pagrindiniai užsakovai sako, kad aprūpins mus darbais bent jau artimiausius pora mėnesių“, – sakė UAB „Pats sau baldžius“ gamybos vadovas Dmitrijus Špitaliovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau daliai verslininkų turėti užsakymų tik dviem mėnesiams į priekį nėra gerai. Pramonininkų konfederacijos vadovas sako, kad užsakymų skaičius ėmė trauktis. Trumpėja ir užsakymo laikas.
Nauji investuotojai nebesidomi Lietuva. Mes labai nuskambėjome, kaip paskelbėme karą Kinijai. Kitas dalykas – energijos kainos. Pernai metų antrąjį pusmetį jos buvo didžiausios Europoje.
„Tarkime, jei praeitų metų rudenį užsakymų vidurkis buvo 6–9 mėnesiams, tai dabar tas užsakymų skaičius sutrumpėjo iki trijų mėnesių. Ir tai kelia nerimą. Įmonės pradeda svarstyti, kas būtų, jei tie užsakymai sustotų“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Krenta ir gamybos apsukos. Anot Valstybinės duomenų agentūros, pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas vasarį 10 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.
„Mes bandome optimizuoti savo gamybą, kad sumažintume gamybos kaštus. Galbūt pagreitinti kažkokius procesus, kad su mažesnėmis sąnaudomis galėtume pagaminti daugiau produkcijos“, – komentavo D. Špitaliovas.
„Ir palūkanų normos kyla, prieiga prie kapitalo mažėja, kai turime karą Ukrainoje, kai turime uždarytą visą rytinį flangą, dėl ko neatvyksta žaliavos“, – svarstė V. Janulevičius.
Kuo mažiau užsakymų į priekį, tuo įmonėms sunkiau eksportuoti ir į kitas šalis. Anot ekonomisto, sausį išvežta kone 5 proc. mažiau lietuviškos kilmės prekių nei pernai tuo pačiu metu.
„Beveik visuose pagrindiniuose lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkose mes matome arba labai akivaizdų eksporto augimo sulėtėjimą, arba kai kuriose rinkose matome netgi eksporto mažėjimą, tarkim, į Vokietiją“, – savo įžvalgomis pasidalino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot A. Izgorodino, šiemet sausį mažiau parduota ne tik Vokietijai. Į Prancūziją eksportas esą krito trečdaliu. Panašiai tiek – ir į Jungtinę Karalystę bei Daniją. O į Belgiją lietuviškų prekių siunčiama perpus mažiau. Ar tai krizės užuomazgos, ministerija neatsako.
„Vasario mėnesį mes jau jautėme sumažėjusią lietuviškų prekių paklausą užsienyje, pavyzdžiui Vokietijoje ir kitose šalyse. T. y. mūsų pagrindinėse eksporto rinkose. Aš situacijos nedramatizuočiau, bet tarptautinis kontekstas iš tikrųjų išlieka labai trapus. Na, turime likti budrūs“, – konstatavo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vasario mėnesį mes jau jautėme sumažėjusią lietuviškų prekių paklausą užsienyje.
Tačiau pramonėje yra ir daugiau nerimą keliančių ženklų. Nauji investuotojai nebežiūri į Lietuvą. Ekonomistas Sigitas Besagirskas rodo grafiką, kaip investicijos pernai liepą akivaizdžiai ėmė kristi.
„Nauji investuotojai nebesidomi Lietuva. Ir kol kas tos investicijos, kurios statistiškai dar matomos, tai yra ankstesnių susitarimų pasekmė“, – savo pastebėjimus išsakė S. Besagirskas.
Pramonės gamybos ir eksporto apimtis tiesiogiai veikia globalūs iššūkiai. O štai investicijas, anot S. Besagirsko, išbaidė pati valdžia.
„Mes labai nuskambėjome, kai paskelbėme karą Kinijai. Kitas dalykas – energijos kainos. Pernai metų antrąjį pusmetį jos buvo didžiausios Europoje. Ir taip pat – infliacija, kuri pernai buvo didžiausia Europoje. Tai indikuoja, kad mūsų Vyriausybė nesusitvarkė su tais iššūkiais“, – teigė S. Besagirskas.
Kiek jau sulaukta investicijų šiemet nei statistikai, nei „Investuok Lietuvoje“ duomenimis nesidalina. O įmonės skundžiasi, kad investicijų nesulaukia ne tik iš užsienio kompanijų.
„Galbūt sprendimai šiek tiek pristabdo tas investicijas, kadangi yra skirta labai mažai lėšų paramai“, – aiškino D. Špitaliovas.
Pernai į Lietuvą investavo 26, o užpernai – 27 užsienio kompanijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujienų portalas JP įsigijo televizijos kanalą GNTV
Naujienų portalas JP įsigijo nuo 2014 m. transliuojamą regioninės televizijos kanalą „Gerų naujienų televizija“ (GNTV). ...
-
Skaudi netektis: mirė Šiaulių banko įkūrėjas Z. E. Sabalys1
Eidamas 86-uosius metus mirė Šiaulių banko įkūrėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis, Zenonas Eimutis Sabalys. ...
-
Sutriko „Swedbank“ e. bankininkystės veikla, bankas trūkumus šalina
Ketvirtadienio pavakarę sutriko „Swedbank“ interneto banko veikla, dėl to dalis klientų patiria trikdžių. ...
-
Seimas svarstys siūlymą Žemės ūkio agentūrai perduoti dalį ŽŪM funkcijų
Seimas svarstys siūlymą, kuriuo norima Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vykdomą tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų meistrų atestavimo funkciją perduoti Žemės ūkio agentūrai. ...
-
VERT: „Amber Grid“ GIPL saugumo patikrą turės atlikti iki sausio 15 dienos
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį pusmečiui – iki kitų metų sausio 15 dienos pratęsė terminą, per kurį Lietuvos gamtinių dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ turi atlikti nepriklausomą 2022 metais nut...
-
„MOMO Grill“ gimtadienis pritraukė būrį garsių kauniečių ir miesto svečių2
Ypatingas gimtadienis, kurio buvo verta laukti ilgai... Garsūs kauniečiai visą rugsėjį rinkosi švęsti restorane „MOMO Grill Kaunas“. Lygiai prieš šešerius metus grilio patiekalų restoraną Kauno centre įkūręs v...
-
VKC: valstybės įmonių valdysenos rezultatai – geriausi nei bet kada anksčiau
84 proc. valstybės valdomų įmonių (VVĮ) per 12 pastarųjų mėnesių pasiekė teigiamų valdysenos rezultatų – 8 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, kai gerai įvertinta 76 proc. VVĮ. ...
-
Lietuviai vis labiau vertina kokybišką produkciją „iš lauko – ant stalo“1
„Tie, kurie paragauja mūsų ūkio kokybiškų produktų, visuomet sugrįžta. Džiugu, kad jau turime savo pirkėją, kuris moka atskirti, kur yra gera kokybiška mėsytė, sūris ar medus, o kur – masinės gamybos produktas“, &n...
-
„BIOVELA Group“ dvigubina pajėgumus: investavo 8 mln. eurų į naują skerdimo liniją Utenoje3
Didžiausia Baltijos šalyse mėsos perdirbimo įmonių grupė „BIOVELA Group“ investavo 8 mln. eurų į moderniausią kiaulienos skerdimo liniją Baltijos šalyse. Anot bendrovės BIOVELA-UTENOS MĖSA generalinio direktoriaus Žilvino ...
-
Senjorų klausos problemos – tik požiūrio klausimas3
Spalio 1-ąją tradiciškai minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Visas šis spalvingas rudens mėnuo yra skirtas atkreipti dėmesį į žmonių, pasiekusių savo amžiaus „rudenį“ problemas ir iššūkius. Viena...