Kruopš­čiai įver­ti­na­mos in­ves­ti­ci­jos

„Kal­bė­da­ma su ūki­nin­kais iš­siaiš­ki­nau, kad jie su­si­du­ria su di­de­liu nea­pib­rėž­tu­mu. To­kia si­tua­i­ja trun­ka ne vie­nus metus, sa­ky­čiau, nuo pa­sta­o­jo ka­ro Uk­rai­no­je pra­džios. Pi­kas bu­vo prieš po­rą me­tų, kai grū­dų kai­nos bu­vo aukščiau­sios. Da­bar jos kri­tu­sios ir nė­ra po­žy­mių, kad aug­tų, – tei­gė R. Gu­cu. – Vis dėl­to si­tua­ci­jos neįvardyčiau kaip la­bai blo­gos, nes ga­li­my­bių yra.“

Anot jos, pa­sta­ruo­ju me­tu ūki­nin­kai iš tie­sų yra tik­rie­ji vers­li­nin­kai, nes gy­ve­na kruopš­čiai skai­čiuo­da­mi ir ap­gal­vo­da­mi kiek­vie­ną spren­di­mą. Ke­le­rius me­tus iki ka­ro bu­vo in­ves­tuo­ja­ma drą­siau, o da­bar kruopščiai skai­čiuo­ja­ma, ar in­ves­ti­ci­ja pra­smin­ga, ar ra­cio­na­liau pa­lauk­ti ir šį laikotarpį iš­gy­ven­ti ver­čian­tis su tu­ri­mais iš­tek­liais.

„Da­bar, jei ūki­nin­kas tu­ri trak­to­rių ir kom­bai­ną, ypač ge­rai ap­svars­to, ar pirk­ti nau­ją, ar tu­rint se­ną­jį dar ga­li­ma tin­ka­mai at­lik­ti dar­bus, o gal ra­cio­na­liau techniką iš­si­nuo­mo­ti“, – ten­den­ci­jo­mis da­li­jo­si R. Gu­cu.

Dabar vykstantys procesai paska­tins ūki­nin­kus priim­ti spren­di­mus, ku­riuos įgyvendinus grū­dai bus perdirbami ir gau­na­ma didesnė pri­dė­ti­nė ver­tė.

 

Jos nuo­mo­ne, in­ves­ti­ci­jas ūki­nin­kai stab­do ir dėl to, kad lū­kes­tis bran­giai parduo­ti grū­dus ir taip kompen­suo­ti są­nau­das, ku­rios bu­vo pa­tir­tos brangiai pirkus trą­šas, ne­pa­si­tei­si­no. Grū­dų kai­nos ir to­liau yra že­mos. Kiek ge­riau tiems ūki­ninkams, ku­rie tu­ri nuo­sa­vos že­mės, nes tai ga­li­my­bė pasiskolinti pinigų ir pa­ge­rin­ti lik­vi­du­mą.

„Ta­čiau ga­li­ma bū­tų iš­skir­ti dvi ūki­nin­kų mąs­ty­mo kryp­tis dėl in­ves­ti­ci­jų: vie­ni rūpi­na­si lik­vi­du­mu ten­in­dami šian­die­nius po­rei­kius, o ki­ti ana­li­zuo­ja in­vesticijų po­rtfe­lį – ką pri­va­lo pa­da­ry­ti šie­met, o ką ga­li nu­kel­ti į ki­tus me­tus. Jei ma­to, kad yra bent ma­ža ga­li­my­bė in­ves­ti­ci­jas nu­kel­ti į atei­tį, taip ir da­ro“, – atsklei­dė R. Gu­cu.

Tei­gia­mi ženk­lai

„Jau dau­giau kaip 20 me­tų dirb­da­mi su že­mės ūkio sek­to­riu­mi, ma­to­me, kad šiuo me­tu lik­vi­du­mas – vie­nas di­džiau­sių šio me­to iš­šū­kių. Ban­kas šią pro­ble­mą ūki­nin­kams pa­de­da iš­spręs­ti ir ūki­nin­kai ga­li in­ves­tuo­ti į bū­si­mą der­lių“, – pasakojo SEB ban­ko at­sto­vė.

Anot jos, šie­met stip­rūs at­ro­do gy­vu­li­nin­kys­tės ir pie­ni­nin­kys­tės ūkiai, ku­rie pasie­kė ge­rų re­zul­ta­tų.

„Pas­te­bi­ma ir tei­gia­mų po­žy­mių. At­ro­do, žie­mi­niai pa­sė­liai žie­mą iš­tvė­rė ge­rai, tad ga­li­ma ti­kė­tis gau­saus der­liaus, jei gam­ta neišk­rės iš­dai­gų, pa­vyz­džiui, neiš­tiks saus­ra, kaip per­nai. Ti­ki­mės, kad grū­dų der­liaus ir kie­kis, ir ko­ky­bė šiemet bus ge­res­ni. Grū­dų kai­nų au­gi­mo ne­prog­no­zuo­ja­ma, o ūki­nin­kai tik to­kiu at­ve­ju ga­lė­tų gau­ti lau­kia­mo pel­no, – svars­tė SEB ban­ko Vers­lo klien­tų pa­laugų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė. – Ma­to­me, kad ge­res­nių re­zul­ta­tų pa­sie­kia ir tie ūkininkai, ku­rie koo­pe­ruo­ja­si. Tai tur­būt ma­žų­jų ūkių atei­tis, nes su­si­koo­pe­ra­vę ūkininkai įsi­ti­ki­na rea­lia nau­da.“

Pa­sak R. Gu­cu, no­rė­da­mi gau­ti di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę, ūki­nin­kai tu­rė­tų gal­vo­ti ne tik apie tai, kaip išau­gin­ti grū­dų, bet ir kaip, nau­do­jan­tis ga­my­ba, gau­ti kuo di­des­nę ver­tę, kad ne grū­dus eks­por­tuo­tu­me, o kur­tu­me pri­dė­ti­nę ver­tę, ku­ri liktų Lie­tu­vo­je. To­kių min­čių ir pla­nų ūki­nin­kai tu­ri. Anot jos, skai­čiuo­ja­ma, kad, no­rint gau­ti pa­kan­ka­mą pel­nin­gu­mą, pa­vyz­džiui, kvie­čių der­lius tu­ri bū­ti apie 5–6 t/ha, o rap­sų – 3–3,5 t/ha. Ta­čiau svar­bu ne tik kie­kis, bet ir grū­dų ko­ky­bė.

R. Gu­cu pro­gno­zuo­ja, kad, re­mian­tis da­bar­ti­niais pa­sė­lių duo­me­ni­mis, šie­met ti­ki­ma­si ge­ro der­liaus. Ta­čiau, kaip vi­suo­met, le­mia­mas vaid­muo ten­ka gam­tai – ar ji ne­pa­teiks ne­ti­kė­tu­mų.

Tai­sy­ti klai­das ge­ro­kai bran­giau, ne­gu iš kar­to pa­da­ry­ti tinka­mai.

 

Net ža­lie­ji spren­di­mai – tik ap­gal­vo­ti

„Da­bar vyks­tan­tys pro­ce­sai pa­ska­tins ūki­nin­kus priim­ti spren­di­mus, ku­riuos įgyvendinus grū­dai bus per­dir­ba­mi ir gau­na­ma di­des­nė pri­dė­ti­nė ver­tė. Šiuos pro­ce­sus tu­rė­tų pa­ska­tin­ti ir vals­ty­bė, o bankas pa­si­ren­gęs pa­dė­ti. Mais­to gamy­ba – tva­rus vers­las ir mes tei­gia­mai ver­ti­na­me il­ga­lai­kę perspektyvą, palai­ko­me vers­li­nin­kus, ku­rie iš­drįs­ta pri­siim­ti ri­zi­ką kur­da­mi nau­ją ver­tę. Pirmuo­sius ekspe­ri­men­ti­nius pro­jek­tus, ku­rie su­si­ję su tva­ru­mu ir žie­di­ne ekono­mi­ka, jau da­ro­me“, – at­sklei­dė R. Gu­cu.

Ji pa­si­džiau­gė, kad, net ir įgy­ven­din­da­mi ža­liuo­sius pro­jek­tus, ku­riems bū­din­as tva­ru­mas, Lie­tu­vos ūki­nin­kai ati­džiai skai­čiuo­ja, ar pro­jek­tas at­si­per­ka, kiek reikia sko­lin­tis, kur ir ko­kios pa­ga­min­tų pro­duk­tų rea­li­za­vi­mo rin­kos.

„Že­mės ūkio lau­kia di­de­li iš­šū­kiai įgy­ven­di­nant tva­ru­mo ir Eu­ro­pos ža­lio­jo kur­so tiks­lus. Ti­kiu, kad re­gu­liuo­to­jai tin­ka­mai pa­si­rengs įgy­ven­din­ti šiuo už­da­vi­nius ir bend­ra­dar­biaus, tar­sis su ūki­nin­kais, kad šiems ne­rei­kė­tų bėg­ti pa­sku­bo­mis ir veik­ti neap­gal­vo­tai. Tai­sy­ti klai­das ge­ro­kai bran­giau, ne­gu iš kar­to pa­da­ry­ti tinka­mai, – įspė­jo SEB ban­ko at­sto­vė. – Da­bar ma­to­me, kad ju­dė­ji­mas vyks­ta tei­gia­ma kryp­ti­mi ir ga­na sklan­džiai. Mes daug kal­ba­me su įvai­rio­mis įmo­nė­mis ir sten­gia­mės iš­girs­ti, kaip ge­riau­siai ten­kin­tu­me jų lū­kes­čius. La­bai džiaugiamės, kad ban­kas ir vers­las ra­cio­na­liai bend­ra­dar­biau­ja.“

Ati­džiau iš­klau­sy­ti, ge­riau iš­girs­ti

R. Gu­cu api­bū­di­no ir tai, ko­kią įta­ką grū­dų kai­nai tu­ri geo­po­li­ti­nė pa­dė­tis, ES ša­lių ūki­nin­kų pro­tes­tai dėl uk­rai­nie­tiš­kų grū­dų, ku­rie tur­būt ne vi­sa­da le­ga­liai lie­ka ES rin­ko­je. Ji tei­gia, kad šis klau­si­mas jau spren­džia­mas ES lyg­me­niu, ir tai tei­kia vil­čių, jog bus ras­tas vi­soms pu­sėms tin­ka­mas spren­di­mas. Ka­dan­gi grū­dai yra pa­sau­li­nė pre­kė, ku­ria pre­kiau­ja­ma bir­žo­je, o Lie­tu­va – grū­dų eksportuotoja, šis klau­si­mas la­bai ak­tua­lus ir mū­sų ša­lies ūki­nin­kams.

„Ti­kė­ki­me, kad Eu­ro­po­je bus ras­tas spren­di­mas, ku­ris pa­dės su­ma­žin­ti neapibrėž­tu­mą, ky­lan­tį dėl geo­po­li­ti­nių ap­lin­ky­bių“, – ti­ki R. Gu­cu.

Pri­si­min­da­ma šie­met vy­ku­sius Lie­tu­vos ūki­nin­kų strei­kus, SEB ban­ko Vers­lo klien­tų pa­slau­gų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė pa­žy­mė­jo, kad ūki­nin­kai kal­ba ir elgiasi kaip pro­fe­sio­na­lai ir tai ga­li bū­ti pa­vyz­dys ki­toms ša­lims.

„Ga­li­ma svars­ty­ti, ar rei­kė­jo to­kių prie­mo­nių, bet ma­to­me, kad po ūki­nin­kų veiks­mų yra re­zul­ta­tų. Tai ro­do, kad mes vie­ni ki­tus tu­ri­me ati­džiau iš­klau­sy­ti ir ge­riau iš­girs­ti, kad ne­rei­kė­tų pa­tir­ti dras­tiš­kų si­tua­ci­jų“, – teigė R. Gu­cu.