Pristatė naujovę

Elektra varomi automobiliai vis drąsiau skinasi kelią Lietuvoje. Daugėja ir galingesnių transporto priemonių, maitinamų ne benzinu ar dyzeliniu kuru, o ekologiškesniais degalais. Šią savaitę „Litexpo“ parodų rūmuose buvo oficialiai pristatytas pirmasis Lietuvoje sukurtas hibridinis traktorius.

Rokiškio mašinų gamykloje surinktas galiūnas unikalus tuo, kad yra varomas elektra, pagaminta iš biometano. „Auga M1“ pavadintas agregatas naudoja hibridinę biometano-elektros degalų sistemą. Ją maitina biometanas – ekologiškos dujos, surinktos fermose pūvant, garuojant karvių mėšlui.

Traktoriui dirbant, vidaus degimo variklis, varomas biometanu, generuoja energiją ir tiesiogiai perduoda ją į elektros variklius, sukančius ratus. Įprastomis sąlygomis, kai didelė galia nereikalinga, traktorius kaupia sugeneruotą energijos rezervą baterijose. Tokia sistema nešvaisto energijos mažo apkrovimo sąlygomis, naudoja nedidelį, efektyvų variklį ir gali išgauti didžiulę galią, kai jos prireikia.

Eksperimentinio lietuviško traktoriaus siluetą formuoja žinomo Vokietijos žemės ūkio technikos gamintojo CLAAS kabina. Jo mechanizmus sudaro keičiama biometano kapsulė, automobilio „Ford“ vidaus degimo variklis, kuris, degindamas biometaną, atlieka generatoriaus funkciją, baterijos ir kabeliai.

Biometanu ir elektros pavaromis varomas traktorius gali dirbti iki 12 val. Gamintojai teigia, kad, palyginti su dyzeliniais analogais, jų traktorius anglies dioksido emisiją sumažins iki 100 t per metus.

Neįtraukė biometano

Keleivių vežimo srityje biometanu varomos transporto priemonės Lietuvoje susiduria su apribojimais. Jau numatyta, kad 2023–2027 m. finansavimo laikotarpiu viešojo transporto priemonėms atnaujinti iš ES fondų lėšų bus skirta apie 229 mln. eurų.

Tikimasi, kad už šiuos pinigus keleivių vežėjams pavyks įsigyti apie 700–800 autobusų ar troleibusų.

Tačiau vežėjai jaučiasi nusivylę, kad už šias lėšas bus galima pirkti tik elektra ar vandeniliu varomas transporto priemones – neįtrauktos biodujos, nors biometanas yra viena ekologiškiausių degalų rūšių.

Nauda: biometanas – ekologiškos dujos, surinktos fermose pūvant, garuojant karvių mėšlui./ Regimanto Zakšensko nuotr. 

Biometanas šiuo metu naudojamas Klaipėdos, Kauno ir kitų šalies autobusų parkų suspaustas gamtines dujas naudojančiose transporto priemonėse.

„Biometaną naudojančių transporto priemonių emisijos yra neigiamos: šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susidarančios pūvant skirtingoms medžiagoms, patektų į orą, bet, gaminant biometaną, jos sugrąžinamos į dar vieną ciklą, iš jų išgaunama dar viena vertė. Biometanas šiuo metu naudojamas Klaipėdos, Šiaulių, Kauno ir kitų šalies autobusų parkų suspaustas gamtines dujas naudojančose transporto priemonėse. Kol kas Lietuvoje važinėjantiems autobusams biometanas tiekiamas iš Nyderlandų vamzdžiais, tačiau netrukus bus pradėtas gaminti ir Lietuvoje“, – priminė Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacijos prezidentas Virginijus Korsakas.

Proporcijų reikšmė

Bendrovė „Kauno autobusai“ netrukus įsigis 64 hibridinius autobusus, varomus suspaustomis gamtinėmis dujomis, kurias galima keisti biometanu.

Aktualijos: dyzelines transporto priemones keičia ekologiškesnės, tačiau specialistai siūlo racionaliai reguliuoti procesą./ Regimanto Zakšensko nuotr. 

Tačiau įmonės generalinis direktorius Mindaugas Grigelis teigia nežinantis, kokios šių ar kitų ekologiškais degalais varomų transporto priemonių ateities perspektyvos.

„Mes, įmonių vadovai, turime pasirinkti sprendimus savo iniciatyva, remdamiesi patirtimi, supratimu. Pasigendame valstybės strategijos: kaip, kokiomis proporcijomis turi būti sudėliotas viešasis transportas Lietuvoje, kiek reikėtų turėti elektrinių, dujinių ar dyzelinių transporto priemonių. Karas Ukrainoje parodė, kad viešasis transportas negali būti priklausomas nuo kurio nors vieno energijos šaltinio. Elektros tiekimas gali būti nutrauktas, dujų tiekimas – sustabdytas. Tokiu atveju patikimiausias, o šiuo metu ir ekonomiškiausias yra dyzelinas, kurį galima saugoti saugyklose ir nesunkiai atsigabenti. Turėdami aiškius atsakymus mažiau laiko sugaištume svarstydami, kokiu keliu eiti“, – teigė M. Grigelis.

Anot jo, šiuo metu bendrovė „Kauno autobusai“ stengiasi išlaikyti pusiausvyrą – maždaug trečdalis eksploatuojamų transporto priemonių – elektrinės (troleibusai), trečdalis – dujinės ir likęs trečdalis – dyzelinės.

Karas Ukrainoje parodė, kad viešasis transportas negali būti priklausomas nuo kurio nors vieno energijos šaltinio.

„Esame įsitikinę, kad alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių diversifikavimas šiuo atveju yra naudingiausias ir patikimiausias sprendimas visai viešojo transporto sistemai“, – mano M. Grigelis.

Tyrimai būtų naudingi

Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio, vežėjai pasigenda tyrimų – kiek ekologiška, tarkim, elektra varoma transporto priemonė, jei būtų įvertintas visas jos gamybos ir eksploatavimo ciklas: nuo medžiagų kasybos baterijų gamybai, elektros energijos kilmės, akumuliatorių utilizavimo.

„Jei elektra gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių – saulės, vėjo, transporto priemonės išties ekologiškos, tačiau jei ji gaminama naudojant mazutą, nauda gamtai abejotina. Vežėjai įsigyja transporto priemonių, kad galėtų jomis vežti keleivius dešimt ar penkiolika metų, todėl jie norėtų mokslinių studijų apie transporto priemonių ekologinę vertę. Ne mažiau svarbi ir valstybės strategija – kiek elektros energijos planuojama pagaminti per artimiausius metus, ar pakaks jos didžiųjų miestų transporto priemonių parkams“, – sakė G. Nakutis.

LKVA prezidentas stebisi, kad kitame ES finansavimo etape numatytos tik dvi alternatyvos – vandenilis ir elektra: „Jau dabar akivaizdu: vandenilio infrastruktūra, jo naudojimas yra labai brangus, todėl galima prognozuoti, kad vežėjai galės įsigyti tik elektrinių transporto priemonių. Manau, kad karo Ukrainoje akivaizdoje turėtume galvoti ir apie šalies saugumą, neapsiriboti kuria nors viena degalų rūšimi.“

Užduotis: vie­nas di­džiau­sių ga­min­to­jų gal­vos skaus­mų – kaip su­ma­žin­ti ang­lies diok­si­do emi­si­ją./ Shut­ters­tock nuo­tr.

Jei būtų sudarytos galimybės įsigyti gamtinėmis dujomis varomų autobusų, jie kaip degalus galėtų naudoti net tik biometaną, bet ir vandenilį, kuris iki 30 proc. gali būti maišomas su gamtinėmis dujomis.

„Šiuo metu įvairiomis paramos priemonėmis Lietuvoje skatinama gaminti vandenilį ir biodujas, tačiau, atsisakius dujinių autobusų, neliks keleivių vežimo sektoriaus, galinčio sėkmingai ir dideliais kiekiais naudoti šiuos alternatyvius degalus“, – pabrėžė G. Nakutis.

Keleivių vežėjai nesupranta, kodėl neplanuojama jokios paramos tarpmiestinių autobusų parkui atnaujinti, nors tolimasis susisiekimas yra svarbi viešojo transporto sudėtinė dalis.