Brangiausia – sostinėje

Įvairiose valstybėse galioja skirtinga transporto priemonių parkavimo tvarka. Ji gerokai skiriasi net ir Lietuvoje. Vienur eismo dalyviams suteikiama didžiulė veiksmų laisvė, leidžiant nemokamai statyti automobilį beveik bet kur. Kitur griežtai reglamentuojamas net ir trumpas automobilio palikimas atokiame mikrorajone.

Anot specialistų, jei vairuotojai, vykdami į kitą miestą, iš anksto žinotų tvarką ir įkainius, jie galėtų atsakingai susidėlioti maršrutą ir gerokai sutaupyti. Portalas autoplius.lt apžvelgė padėtį didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Ne paslaptis, kad brangiausias automobilių parkavimas yra Vilniuje. Sostinėje yra keturios skirtingos transporto priemonių stovėjimo zonos: mėlynoji, raudonoji, geltonoji ir žalioji. Kiekviena jų – apmokestinta skirtingai. Pati brangiausia – mėlynoji zona. Ji apima didžiąją dalį senamiesčio. Šioje zonoje 12 minučių stovėjimo kainuos 0,5 euro, valanda – 2,5 euro.

Raudonoji zona – šiek tiek pigesnė, čia už 12 minučių teks pakloti 0,3 euro, o už valandą – 1,5 euro. Dar pigesnė ir labiau nuo senamiesčio nutolusi zona – geltonoji. Čia 12 minučių stovėjimo kainuoja 0,1 euro, o valanda – 0,6 euro. Pigiausioje, žaliojoje, zonoje 12 minučių taip pat kainuoja 0,1 euro, tačiau valanda jau tik 0,3 euro.

Rekordininkė: brangiausia statymo vieta Lietuvoje yra Nidoje, kur para kainuoja net 72 eurus. / T. Biliūno / BNS nuotr.

Dūsta nuo srautų

Anot sostinės savivaldybės atstovų, apmokestinimo sistema yra nusistovėjusi ir kol kas jos neplanuojama keisti. Valdininkų teigimu, ši tvarka nustatoma atkreipiant dėmesį į transporto priemonių srautus ir gyventojų prašymus. Kai žmonės kažkuriame rajone pradeda susidurti su parkavimo vietų trūkumu, svarstoma, ar verta apmokestinti konkrečią zoną.

Spūsčių dusinamame mieste, kurį perpildo ir pravažiuojantis transportas, įrengiant parkavimo vietas kreipiamas didelis dėmesys ir į eismo saugumą. Stengiamasi nesudaryti sąlygų Kelių eismo taisyklių pažeidimams, konfliktinėms ir avarinėms situacijoms.

7,5 mln. – tiek eurų į miesto biudžetą surinkta pernai Kaune iš apmokestintų automobilių stovėjimo vietų.

Sostinės gyventojai, turintys būstą rinkliavos zonose ir ten deklaravę savo gyvenamąją vietą, transporto priemonių statymo mokesčio mokėti neturi. Jie, sumokėję vienkartinę rinkliavą, gali įsigyti metinį leidimą statyti automobilį.

Netrūksta painiavos

Kaune taip pat yra keturios parkavimo zonos. Palyginti su sostine, skiriasi tiek jų valandinis kaina, tiek išdėstymo tvarka.

Brangiausia antrajame pagal dydį šalies mieste yra geltonoji zona. Valandos stovėjimas šioje zonoje kainuos 2 eurus. Šiek tiek pigiau automobilį galima palikti raudonojoje zonoje, čia valandinis įkainis siekia 1,2 euro. Dar pigiau mėlynojoje zonoje – 0,6 euro už valandą, o pigiausia, tačiau mažiausia zona – žalioji. Valandos stovėjimas čia tekainuoja 0,3 euro.

Kaip Vilniuje, taip ir Kaune, gyventojai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą gyvenamosios paskirties objektuose prie apmokestintų gatvių arba valdo gyvenamąsias patalpas pagal įregistruotą nuomos sutartį, gali išsiimti lengvatinius transporto priemonių statymo leidimus.

Tiesa, laikinojoje sostinėje leidimas bus išduodamas tik vienam iš visų gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, o automobilis privalo užimti ne daugiau kaip vieną stovėjimo vietą. 2022 m. Kauno mieste iš apmokestintų automobilių stovėjimo vietų į savivaldybės biudžetą buvo surinkta beveik 7,5 mln. eurų.

Sankcijos: nesumokėjus už paslaugas bauda dažniausiai siekia paros įkainį. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Plečia teritorijas

Šiauliuose šiuo metu yra trys zonos. Žalioji – 0,3 euro už valandą, geltonoji – 0,6 euro už valandą ir raudonoji – 0,9 euro už valandą. Anksčiau buvusioje vienoje, žaliojoje zonoje, vairuotojai mokėdavo po 0,6 euro už valandą. Pastaroji dabar pasikeitė į raudonąją ir geltonąją zonas, o žalioji buvo šiek tiek išplėsta ir jau apima didesnę miesto teritorijos dalį nei iki šiol.

Ateityje Šiaulių savivaldybė planuoja stebėti, kaip pasiteisins stovėjimo zonų plėtra, koks bus statymo vietų užimtumas ir kokie bus gyventojų bendruomenių ir daugiabučių namų bendrijų prašymai. Pagal tai bus įvedamos transporto priemonių statymo mieste taisyklių korekcijos.

Transporto stovėjimas Palangoje mokamas nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 d., o likusį metų laiką čia automobilį galima palikti nemokamai.

Šiauliuose, kaip ir minėtuose didmiesčiuose, galima išsiimti lengvatinius automobilių statymo leidimus. Jiems galioja tokios pačios taisyklės kaip ir kitur. Norintys juos išsiimti turėtų kreiptis į savivaldybės įmonę „Šiaulių gatvių apšvietimas“.

Leidimas – nuo 10 eurų

Klaipėdoje žaliosios parkavimo zonos nėra. Pigiausia čia – mėlynoji. Joje valanda stovėjimo kainuoja 0,3 euro. Šiek tiek brangesnė yra geltonoji zona – valandos kaina čia siekia 0,6 euro. Brangiausiai – 1,5 euro už valandą – teks sumokėti, jei uostamiestyje automobilį paliksite raudonojoje zonoje.

Trečiajame pagal dydį Lietuvos mieste apmokestintose zonose gyvenantys vairuotojai taip pat gali išsiimti metinius transporto priemonių stovėjimo leidimus. Pirmajam automobiliui jis kainuoja 10 eurų, antrajam – 80 eurų metams.

Gavus šį leidimą, vairuotojas automobilio statymui konkrečios vietos negauna, tačiau gali jį statyti bet kur, priklausomai nuo zonos, 200–500 m spinduliu aplink registruotą gyvenamąją vietą. 2022 m. Klaipėdoje už transporto priemonių stovėjimą buvo surinkta beveik 4 mln. eurų.

Inovacija: Kauno gatvėse įrengiama išmanioji parkavimo sistema. / T. Biliūno / BNS nuotr.

Kurortuose – prabanga

Ko gero, natūralu, kad brangiausiai už automobilio stovėjimą pajūrio regione tenka mokėti Nidoje. Pigiausios čia – žalioji ir geltonoji zonos. Valanda jose transporto priemonės savininkui kainuos po 1,5 euro. Kiek brangesnė yra raudonoji zona – 2 eurai už valandą.

Pati brangiausia – mėlynoji zona. Ji yra tik vienoje Nidos vietoje, tačiau jei čia paliksite automobilį, valanda jums kainuos 3 eurus. Už parą šioje zonoje sumokėtumėte net 72 eurus. Tai pati brangiausia zona visoje Lietuvoje.

Palangoje rinkliavos dydis taip pat priklauso nuo zonos, kurioje yra statomas automobilis. Kaina raudonojoje zonoje siekia 0,8 euro už 30 minučių ir 1,6 euro už valandą. Stovėjimas geltonojoje zonoje kainuos 0,4 euro už pusvalandį ir 0,8 euro už valandą. Brangiausiai automobilį palikti kainuoja žaliojoje zonoje: pusės valandos įkainis čia siekia 1,1 euro, o viena valanda – 2,2 euro.

Sezono metu dalis kurorto viešbučių gyventojams siūlo mokamų privačių automobilio statymo vietų, už kurias gali tekti pakloti 10 eurų už parą. Tiesa, transporto stovėjimas Palangoje mokamas nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 d., o likusį metų laiką čia automobilį galima palikti nemokamai.

Problema: statymo vietų didmiesčiuose jau trūksta ne tik centre ar senamiestyje, bet ir miegamuosiuose rajonuose. / V. Kopūsto / BNS nuotr.

Paprasčiausia – Panevėžyje

Paprasčiausiai tarp didžiųjų miestų parkavimo situacija išspręsta Panevėžyje. Nors čia yra dvi transporto priemonių statymo zonos – raudonoji ir geltonoji, kaina tiek vienoje, tiek kitoje yra vienoda – 0,3 euro už valandą.

Panevėžio miesto savivaldybės atstovų teigimu, dar iki COVID-19 pandemijai pasiekiant Lietuvą, buvo planuojama išplėsti apmokestinamas transporto priemonių statymo zonas, tačiau prasidėjus karantinui tai neteko prasmės. Ateityje dėl didėjančių automobilių srautų savivaldybė planuoja ne tik išskirti papildomas statymo zonas, bet ir padidinti įkainius.

Šioje savivaldybėje lengvatiniai transporto priemonių statymo leidimai neišduodami, tačiau daugiabučių kiemai kol kas neapmokestinti, todėl vis dar nėra tokių leidimų poreikio.

Autoplius.lt primena, kad pasitikrinti kiekviename Lietuvos mieste esančias transporto priemonių statymo zonas ir valandinius įkainius galima mobiliosiose programėlėse „uniPark“ arba „m.Parking“. Jų pagalba taip pat galima ir sumokėti už statymo laiką. Nesumokėjus už statymą mokamoje zonoje, bauda dažniausiai siekia tiek pat, kiek ir paros statymo įkainis.