Atėjus šiltajam sezonui, ne vienas vairuotojas sukrunta: šveičia, plauna, atnaujina savo automobilį. O kitas, žiūrėk, ir apie naują pirkinį ant keturių ratų susimąsto. Seniai žinoma tiesa, kad naudoto automobilio pirkimas – tikra loterija. Net jei rida atrodo labai patraukliai, o pirkinys blizga kaip saldainis, dažnas vairuotojas vis tiek varo jį į servisą ir keičia tam tikrus agregatus. Profilaktiškai reikėtų pasikeisti ir pagrindinį variklio diržą, tačiau pasitaiko, kad šį meistrų pasiūlymą vairuotojai praleidžia pro ausis.   

„Kiti žmonės sako: ai, aš nieko nesiruošiu keisti. Aišku, yra ir tokių žmonių, kurie atvažiuoja su ta mašina, nieko nedaro ir pasiseka, kad diržas nenutrūksta. Bet jis parduoda kitam mūsų tautiečiui ir paskui tas kitą kartą nespėja net namo parvažiuoti – tas diržas jau nutrūksta“, – galimą chronologiją ir problemos priežastį įvardija automobilių serviso „Aukščiausia pavara“ vadovas Raimondas Butauskas.

Kas kiek laiko reikia keisti paskirstymo diržą, nurodo gamintojas – vairuotojui tiesiog užtenka sekti automobilio ridą. Tačiau jei įsigyjamas nenaujas automobilis, iš kur žinoti, kiek kilometrų jis iš tiesų jau yra sukoręs? 

„Šiuo metu, kaip žinome, antrinėje rinkoje su rida yra visokiausių niuansų, todėl pagrindinis kriterijus, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį kalbant apie pagrindinio diržo būklę, nebegalioja, todėl tik nusipirkęs automobilį, klientas privalo važiuoti į autoservisą pasikeisti pagrindinį diržą“, – norinčius išvengti problemų ragina Raimondas Butauskas.

Nutrūkęs variklio diržas garantuoja dideles remonto išlaidas

Kas vyksta, kai bevažiuojant diržas staiga nutrūksta? Kokios tokio netikėto gedimo pasėkmės?

„Sulankstomi vožtuvai, sugadinama variklio galvutė, kartais netgi pažeidžiami stūmokliai ir visą šitą mechanizmą dažniausiai tenka atstatinėti. O kai jau prasideda remontas, reikia klientui atstatyti visa tai, kas yra pažeista, be to, pasikeisti ir pagrindinį diržą“, – žalą, kurią gali padaryti nutrūkęs pagrindinis diržas, įvardija R. Butauskas. 

Kone didžiausias automobilių savininkų siaubas – vadinamasis variklio „užkalimas“. Tačiau gal ne visi žino, jog nutrūkus diržui žala gali būti lygiai tokia pat didelė.

„Tiesiog stūmokliai pasivys vožtuvus ir žalos dydis priklausys nuo to, kokiu greičiu važiuosit. Važiuojant didesniu greičiu, automatiškai variklių apsisukimų skaičius bus didelis, tada stūmokliai tiesiog viską „sumals“ ir teks variklį išmesti“, – trumpai ir aiškiai pasakoja Vladimiras Fiodorovas, autoserviso „AutoAkstė“ meistras.

„Be abejo, pataisyti įmanoma viską, tačiau paprasčiausiai neapsimokės. Remontas kainuos daugiau negu kitas naudotas variklis“, – priduria V. Fiodorovas.

Atidžiau pažvelkime į variklio alkūninį veleną ir velenėlius jungiantį agregatą. Šią funkciją, priklausomai nuo automobilio, atlieka guminis diržas arba metalinė grandinė. Pradėkime nuo diržo, pagaminto iš siūlų ir gumos.

„Kai guma „pavargsta“, dirže atsiranda įtrūkimų. Iš pradžių būna mikro įtrūkimų. Klientas to ir negali pastebėti. Pats baisiausias diržas yra nutrūkęs diržas. Labai dažnai tenka pamatyti pagrindinį dirža, kai jis jau būna visiškai plyšęs, iki pat siūlų. Kartais visas diržo dantukas būna tiesiog nuplyšęs“, – pasakoja R. Butauskas. 

Deja, jokių perspėjamų garsų susidėvėjęs diržas neskleidžia, o apie nutrūkusį diržą vairuotojas supranta tada, kai ką nors pakeisti yra per vėlu.

„Užgeso variklis, bandžiau, sako žmogus, užkurti, sukti starterį, bet kažkoks biški pasikeitęs garsas. Tas starteris suka lengviau, negu įprastai, tai jau labai didelis įtarimas, kad yra trūkęs pagrindinis diržas“, – apie nutrūkusio diržo simptomus pasakoja R. Butauskas.

Grandininis variklis nebūtinai geriau už turintį diržą

Kiekvienam automobiliui gamintojas yra nustatęs laiko intervalus, kada būtina keisti pagrindinį diržą. Dažniausiai juo galima nesirūpinti, kol automobilis nepravažiuoja šimto ar šimto dvidešimties tūkstančių kilometrų. O štai grandinei gamintojai dažniausiai suteikia maždaug 200 tūkst. kilometrų limitą.

„Kai variklis turi grandinę, tai yra ilgaamžiškiau, bet variklio grandinės tarnavimo laikas labai priklauso nuo tepalų naudojimo ir jų keitimo intervalo“, – ilgaamžiškesnės, bet priežiūrai reiklios grandinės priežiūros specifiką trumpai apibrėžia R. Butauskas.

Beje, grandinės gedimus vairuotojas jau gali ir „išgirsti“. R. Butauskas pasakoja, kokie tie garsai turi būti.

„Žmogus, jei gerai girdi, gali išgirsti, kad atsirado kažkokie garsai. Paspaudus akseleratorių ir atleidus gali pasigirsti bildėjimas. Prasideda nestiprus kalenimas – tai signalas, kad galbūt yra kažkas negerai su grandine“, – aiškina pašnekovas. 

Kai kurie gamintojai nurodo, kad grandinės keisti apskritai nereikia –  neva ji turėtų tarnauti tiek kiek ir variklis. Bet ne visi meistrai linkę su tuo sutikti.

„Grandinė yra metalinis daiktas ir jis neturėtų taip smarkiai dilti, bet tikrai daugėja tokių atvejų ir tenka remontuoti, kai grandinė išsitampo. Būna, kad ji nutrūksta lygiai taip pat kaip ir diržas,“ – grandinės amžino tarnavimo mitą griauna autoserviso meistras V. Fiodorovas.

Jis taip pat papasakoja ir apie tai, kad kartais apie grandinės problemas gali pranešti ir pats automobilis.

„Tada prietaisų skydelyje užsidegs lemputė „Check engine“ – žiūrėkite, yra elektroninis gedimas“, – paaiškina V. Fiodorovas.

Atlikus testus problema tampa matoma ir grandinę belieka keisti. O jos keitimas šiek tiek sudėtingesnis nei pagrindinio diržo.  

Taupymas gali privesti prie dar didesnių išlaidų

Specialistai tikina, kad nesvarbu, kokį automobilį pasirinktumėte, su diržu ar grandine, svarbu sekti ridą ir laiku apsilankyti autoservise. Beje, jei meistras tik užmetęs akį į diržą ar grandinę pasako verdiktą apie jų nusidėvėjimo lygį, iš tokių „specialistų“ nesitikėkite nieko gero. 

„Kol grandinė nėra nuimta ir ji ne meistro rankose, apie ją jis nieko pasakyti negali. Čia lygiai taip pat kaip su pagrindiniu diržu“, – patvirtina R. Butauskas. 

Ne paslaptis, kad kartais nesąžiningi automobilių perpardavinėtojai į savo siūlomų prekių būklę ir meistrų darbą daug neinvestuoja. Kiek nuvažiuosite nusipirkę tokį automobilį – dar klausimas.

„Save gerbiantys meistrai, pas kuriuos pardavėjas remontuoja automobilį, dažniausiai uždės naują diržą, tačiau labai dažnai paliekami seni mazgai. Būtent dėl tų senų mazgų gali kilti problemų: užstrigti guolis, užstrigti vandens pompa, ji gali pradėti leisti, riebokšliai pradeda leisti“, – apie galimus nesažiningų pardavėjų ir meistrų veiksmus perspėja R. Butauskas.

Dažniausiai galvojama, kad keičiant pagrindinį diržą užteks papildomai pakeisti įtempiklį, vandens pompą. Nepelnytai pamirštami vairo stiprintuvo bei generatoriaus diržai. Pavyzdžiui, atplyšusi vairo stiprintuvo diržo juostelė gali pridaryti labai daug bėdų net naujutėlaičiam pagrindiniam diržui. Lygiai taip pat jam pakenkti gali ir dėl įstrigusių akmenukų plyštantis generatoriaus diržas. O štai kas nutiko drauge su diržu nepakeitus riebokšlių.

„Nepakeisti riebokšlio, sutaupyti iki 20 eurų yra labai neprotingas žingsnis, nes po to per 100 tūkst. kilometrų gali neatlaikyti riebokšlis ir pradėti bėgti tepalai“, – dar vieną dažną, visai nereikalingo taupymo pasekmę įvardiją R. Butauskas.

Ta pati taisyklė – keisti šalia esančius mechanizmus – galioja ir keičiant grandinę. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kelyje trūkus variklio diržui, avarinių situacijų greičiausiai išvengti nepavyks.

„Nutrūkus diržui, nustoja veikti variklis, vairo stiprintuvas. Jei tai vyksta posūkyje, nustos veikti vairo stiprintuvas. Įsivaizduokite: jūs važiuojate ir įsivaizduojate, kad variklis dirbs, o jis nustoja dirbti be jokio išankstinio perspėjimo“, – galimą nelaimingo atstikimo scenarijų pasakoja V. Fiodorovas.

Ekspertai tikina, kad variklio diržo keitimas turėtų būti toks pat įprastas dalykas kaip ir filtrų ar tepalų.  Jie pabrėžia, kad nuo šio diržo būklės labai priklauso geras variklio darbas.