Didieji šalčiai galų gale pasitraukė, bet problemos vairuotojams, kurias patyrė dėl šalčių su automobiliais, nesibaigia. Yra ne vienas automobilis, kurio net nepavyksta atidaryti, nes tiesiog yra užšalę ir neveikia. Serviso darbuotojai tiesiog laukia, kol atšils ir galės pradėti dirbti.

UAB „Ausegra“ direktorius Arvydas Gailiušas papasakojo su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria vairuotojai per šalčius.

– Kokios pagrindinės problemos, kai jau spustelėjo arktinis šaltis, iškilo mūsų vairuotojams? 

– Dirbame 26 metus, bet kiekvienu šaltuoju metu praktiškai problemos yra tos pačios. Visų pirma nusėdę akumuliatoriai, užšąla langų apiplovimo skysčiai. Retesnis, bet pasitaikantis atvejis – užšąla dyzelinas, ir labai dažna problema – užšalę stabdžiai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kurias problemas vairuotojai gali išspręsti patys? Užšalę stabdžiai – ar galima pačiam bandyti mašiną pajudinti, išjudinti ar galim kažką sulaužyti ir dar didesnių problemų prisidaryti? 

– Jeigu jau automobilis nepajudėjo ir juntamai jis yra pristabdomas, ratas nesisuka, tai žinoma, kad nereikia važiuoti, nes problemų bus. Bus padanga sutrinta arba nuleis padangą, bus tik dar daugiau bėdų. Jeigu nejuda nei į priekį nei atgal, tai jau geriau nerizikuoti, išsikviesti techninę pagalbą, kad saugiai transportuotų į autoservisą. Jeigu automobilis neužsiveda, nes nusėdo akumuliatoriaus baterija, tai galima paprašyti, kad kas nors padėtų. Jeigu maitinimo sistema tvarkinga, tai automobilį vairuotojas užsives. Pastebima, kad dažna problema yra užšalę langų skysčiai. Tai pas kažką buvo dar vasarinis langų skystis, užpylė ant viršaus žieminį ir niekas nepadės tol, kol neatšildysim, neišpilsim ir neužpilsim tinkamo žieminio. Situacija savaime neišsispręs. 

– Ko gero su dyzeliu tas pats, kai jis jau per klampus tampa, reikia irgi laukti, kol atšils ar turi būti išpumpuojamas? 

– Dabar tai yra viena iš retesnių problemų. Kolonėlėse dyzelis atitinka Lietuvos standartus, tai užšalusio kuro yra labai retai. Nebent stovėjo mašina, dar užpiltu iki sušalimo, ir liko bake, tai natūralu, kad bus prigriebtas ir sutirštės, bet čia labai reti atvejai. Ir pakaitinimo žvakės dyzeliniam dažniausiai būna, kol karšta – vedėsi, o kai tik atšalo, taigi ir išlindo bėdelė.  

– Ar liaudiškai vadinami „krokodilai“ yra saugus būdas užvesti kitą automobilį? Modernūs automobiliai daug elektronikos turi. Kuo rizikuojame ir ar tai yra saugu?  

Dažniausiai tokios nesėkmės ištinka automobilius, kurie yra senesni, daugiau kaip dešimties metų senumo, dyzeliniai.

– Taip, tai nėra visada saugu ir reikia atsiminti, kad akumuliatoriaus baterija, kuri iškrauta, turi žemą įtampą. O tas automobilis, kuris sveikas ir gyvas, turi aukštesnę ir tas įtampos šuolis labai dažnai atsiliepia neigiamai elektroniniams įrenginiams, mazgams, ypač generatoriams. Saugiausias būdas – prigungti gnybtus, apšildyti akumuliatorių, tiesiog palaukti, išjungti savo automobilio variklį ir tegul tas kitas automobilis bando užsivesti. Kai yra donoro variklis išjungtas, sugadinti praktiškai neįmanoma. 

– Kalbant apie jau tokį truputėlį pavargusį akumuliatorių, ar yra kažkokių būdų akumuliatorių paruošti per naktį? Ar reikia jį išimti? Ar galima kitu būdu prišildyti? Kokie čia būtų patarimai?  

– Ne, prišildyti jo neprišildysi. Vienintelis būdas – tai išsiimti, jeigu tai dar įmanoma šiais laikais, nes, tarkim, kai kuriuose automobiliuose, kad akumuliatoriaus bateriją galėtum išimti, reikės gerokai pavargti, o jeigu šalta, tai tikrai nėra smagus dalykas. Jeigu akumuliatorius bus šiltoje patalpoje, tai natūralu, kad tokį silpnesnį išsaugos. Akumuliatorius turi atitikti startinę galią, jis turi būti tinkamas eksploatacijai, tada jis nebijos šalčio kritimo ir ilgesnio ar trumpesnio pasukimo.  

– Dažnai šaltais rytais tenka girdėti besikuriančius ir bandančius starterį kažkaip išjudinti. Kiek tų bandymų gali būti, nes su kiekvienu greičiausiai užsikurti jau yra vis mažesnė galimybė. Kaip reikėtų elgtis protingai?  

– Visų pirma, tai reikia suprasti, kad ilgai sukant starterį gaunasi kaip trumpas jungimas. Jeigu 10 sekundžių pasuksi, padarysi pertraukėlę, antrą kartą 10 sekundžių pasuksi ir trečią kartą, galbūt ir nieko. Bet jeigu bus tiesiog įjungtas ir kokių 30 sekundžių, kaip kartais pasitaiko, tai natūralu, kad sudegs tas starteris, ir automobilis turės dar daugiau problemų. Neužsives ne tik dėl to, kad akumuliatorius ar kokia sistema nedirba, bet dar ir sudegė starteris.  

„Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė papasakojo, kaip išaugo prašančių pagalbos kelyje skaičius ir su kokiomis problemomis susidūrė vairuotojai.

– Ar padaugėjo besikreipiančių ir prašančių pagalbos kelyje per šiuos šalčius? 

– Iš tiesų, jau savaitgalį vairuotojų, kuriems prireikė pagalbos kelyje, skaičius pradėjo augti ir buvo didesnis daugiau nei 4 kartus, palyginus su įprastomis darbo dienomis. Pirmadienį buvo sumuštas savotiškas rekordas, kadangi tokių kreipinių skaičius išaugo 8 kartus. 

– Ar turite pakankamai resursų, kad aptarnautumėte visus laukiančius jūsų pagalbos?

– Pagalbos sulaukė visi, kurie jos kreipėsi, tačiau natūralu, kad palaukti teko ilgiau nei įprastai ir prioritetas buvo teikiamas tiems žmonėms, kuriems pagalbos prireikė kelyje užmiestyje. Tuo tarpu tie, kurie patyrė nesėkmę mėgindami užvest automobilį prie namų arba prie darbo, jiems teko palūkuriuoti 2–3 valandas. 

– Kokios buvo pagrindinės priežastys? Ar išsikrovęs, nebeveikiantis akumuliatorius ar kažkokie kiti gedimai? 

– Daugiausia sunkumų sukėlė išsikrovę akumuliatoriai. Dažniausiai tokios nesėkmės ištinka automobilius, kurie yra senesni, daugiau kaip dešimties metų senumo, dyzeliniai. Tačiau pasitaiko ir naujesniems automobiliams, kurie važinėja nedideliais atstumais. Prieš šalčius vertėtų apie tai pagalvoti ir akumuliatorių įkrauti arba net įsigyti naują. Buvo ir kitokių nedidelių problemų, vairuotojai kreipėsi dėl transportavimo paslaugų, įvykus techniniam gedimui, bet tai jau tiesiogiai su šalčiais nesusiję gedimai.