Rinka pildosi

„Kad migracija elektromobilių link būtų aktyvesnė, reikia dviejų dalykų: mažesnių kainų ir įkrovimo galimybės prie daugiabučių. Nuosavų namų gyventojai gali be didelių sunkumų, nenaudodami jokių įkrovos stotelių, įkrauti akumuliatorių su 3,5 kW krovikliu. Daugiabučių kiemuose tai suteiktų paprastos įkrovimo stotelės. Tai ypač aktualu planuojantiems įsigyti mažos akumuliatoriaus talpos transporto priemonę“, – sakė Evaldas Narbuntovičius, automobilių skelbimų portalo „Autogidas.lt“ vadovas.

Jis nurodė, kad šiandien rinkoje jau yra gana daug naudotų elektromobilių už prieinamą – 17–25 tūkst. eurų – kainą.

„Tai „Nissan Leaf“, „Hyundai Ioniq“, „Volkswagen UP“, „Volkswagen Golf“, „Kia Soul“ ir „Renault ZOE“. Šie elektromobiliai turi 28–40 kW energijos elementą, kurio pakanka mieste nuvažiuoti iki 150–200 km“, – teigė E. Narbuntovičius.

Kainos kompensacija

Pirkti elektromobilius tiesiogiai skatinama dviem keliais: pirmas – kompensuoti dalį tokios transporto priemonės kainos, antras – sumažinti išsimokėjimo būdu perkamų elektromobilių palūkanų normą.

Aplinkos projektų valdymo agentūra įsigyjantiems elektromobilį asmeniniam naudojimui siūlo 5 tūkst. (perkant naują, iki šešių mėnesių) arba 2,5 tūkst. eurų (perkant naudotą, iki ketverių metų) elektromobilį. Jei jį ketinama naudoti ūkinei-komercinei veiklai, kompensacija teikiama tik perkantiesiems naują automobilį, jos dydis – 4 tūkst. eurų.

Finansų įstaigos, teikiančios paskolas transporto priemonėms pirkti, elektromobilių pirkėjams siūlo gerokai žemesnę palūkanų normą nei automobilių su vidaus degimo varikliais pirkėjams.

Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiantys didieji bankai siūlo paskolas maždaug su 1,6 proc. palūkanų norma (ir 6 mėn. EURIBOR), o automobilių su vidaus degimo varikliu pirkėjams palūkanų norma yra apie 2,3 proc.

Yra privilegijų

Elektromobilių savininkai gali pagrįstai jaustis privilegijuoti ne tik pirkimo metu, bet ir važiuodami ir parkuodamiesi.

Miestuose ir pagrindiniuose keliuose tarp jų jau yra nemažai ir vis gausėja įkrovimo stotelių, kurių nemaža dalis yra valdoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) arba savivaldybių įmonių. Įprastai įkrovimas jose – nemokamas. Kartu stiprinami ir komerciniai įkrovimo stotelių tinklai, statomos pavienės stotelės.

LAKD valdomas nemokamų įkrovimo stotelių tinklas dėstomas ties valstybinės reikšmės keliais, dažniausiai tarp didžiųjų šalies miestų. LAKD valdo 28 elektromobilių įkrovimo stoteles. Tolesnių šio tinklo plėtros planų, anot LAKD, nėra.

Didmiesčių indėlis

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius informavo, kad sostinėje šiuo metu veikia 59 elektromobilių įkrovimo stotelės. Jas valdo ne savivaldybė, o ūkio subjektai, patys nustatantys kainodarą.

Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino ekologiško transporto skatinimo strategiją, kurioje numatyta iki 2030 m. įrengti 295 viešuosius elektromobilių įkrovimo prieigos taškus.

Siekdama efektyviai išnaudoti esamą miesto infrastruktūrą, bendrovė „Vilniaus apšvietimas“ savo prižiūrimuose apšvietimo stulpuose numatė įrengti įkrovos infrastruktūrą elektromobiliams. Planuojama, kad iki 2030 m. visame mieste galėtų atsirasti mažiausiai 2 tūkst. tokių įkrovos taškų.

Kauno miesto savivaldybės atstovas Arnoldas Bukelis nurodė, kad laikinojoje sostinėje iš viso įrengta 21 vieša elektromobilių įkrovimo prieiga. Planuojama dar šiemet parengti 100 papildomų elektromobilių įkrovimo vietų planą ir ateinančiais metais pradėti jį įgyvendinti.

Klaipėdos mieste įrengta 21 nemokama elektromobilių įkrovimo stotelė. Trys iš jų – greitojo įkrovimo. Šias stoteles valdo Klaipėdos autobusų parkas.

„Kol kas numatyta, kad nemokamai įkrauti elektromobilius šiose stotelėse bus galima iki kitų metų gegužės. Tikimasi, kad ir vėliau miesto taryba nuspręs išlaikyti nemokamą elektromobilių įkrovimo paslaugą, tik ribojant įkrovos laiką iki keturių valandų“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.

Savivaldybių išimtys

Elektromobilių vairuotojai išskirtinių galimybių turi ir dalyvaudami eisme, aplenkdami spūstis.

A+ ženklu pažymėtomis eismo juostomis gali važiuoti ne tik viešasis transportas, bet ir elektromobiliai. Vilniuje tokių juostų yra 27,68 km, Klaipėdoje – 14 km.

Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės elektromobilius siūlo parkuoti nemokamai arba, kaip Panevėžyje, už itin mažą kainą – 2,9 euro metams.

Dažnu atveju tokia galimybė taikoma tik savivaldybėje – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Panevėžio – gavus atitinkamą leidimą. Šiauliuose ir Trakuose rinkliava už parkavimą elektromobiliams netaikoma ir be specialaus leidimo.

Ypatingą teisę elektromobilių valdytojai turi ir važiuodami į Kuršių neriją: jiems netaikoma įvažiavimo rinkliava, kuri įprastiems lengviesiems automobiliams, priklausomai nuo sezono, svyruoja nuo 5 iki 30 eurų.

Važiuoti apsimoka

Anot E. Narbuntovičiaus, asmenims, galintiems naudotis elektra iš saulės elektrinių – vietinių, nutolusių ar esančių saulės parkuose – eksploatuoti elektromobilį kainuoja itin mažai.

Jis pripažino, kad pastaruoju metu yra tam tikrų kliūčių tapti gaminančiu elektros vartotoju – ir dėl augančių saulės elektrinių kainų, ir dėl saulės elektrinių parkų statybų ribojimų, tačiau nurodė, kad jau esamiems tokių elektrinių naudotojams važiavimo elektromobiliu kaina yra ypač palanki.

„Atmetus pradines investicijas į saulės energijos sistemų diegimą ir vertinant, kad pasaugoti kilovatvalandę elektros kainuoja tik 5 centus, nuvažiuoti 100 km elektromobiliu kainuoja apie 1 eurą. Mat įprastinis elektromobilis tokiam atstumui sunaudoja 20 kW elektros. Taigi, neskaičiuojant pradinės investicijos, kilometrai pigūs“, – aiškino portalo „Autogidas.lt“ vadovas.