Įstatymo pataisomis tikimasi sumažinti policijos pareigūnams nagrinėjant techninius eismo įvykius tenkančią administracinę naštą ir skirti resursus rimtesniems Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimams, kitiems nusikaltimams aiškintis.

Anot Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovo Vytauto Grašio, vairuotojams nesutariant dėl kaltės eismo įvykio atveju, kuomet nėra sužaloti ar žuvę žmonės, tik padaryta materialinė žala, jie turėtų galimybę išsikviesti policijos pareigūnus.

Šie įformintų eismo įvykį, padarytų nuotraukas, tačiau tyrimo neatliktų, tik įkeltų medžiagą į eismo įvykių registrą ir perduotų tyrimą draudikui. Jis nustatytų, kuris asmuo yra kaltas dėl eismo įvykio.

„Nebebus gaištamas policijos laikas, nebus rašomas protokolas, nebus nagrinėjama. Atsitinka atvejų, kuomet asmenys, surašius protokolą, nori žodinio nagrinėjimo, skundžia, vyksta į policiją. Ši skiria pareigūnų ir laiko resursus, kad išnagrinėtų įvykį ir priimtų sprendimą“, – radijui „M-1“ sakė V. Grašys.

Policijos manymu, siūlomi pakeitimai skatintų žmones labiau gilintis į KET ir mažiau ginčytis, sutarti dėl kaltės.

„Norime savo turimus pajėgumus nukreipti į pačias aktualiausias problemas, tvarkos pažeidimus, pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir manome, kad tai didžiausias mūsų uždavinys, kurį turime prioriteto tvarka spręsti“, – kalbėjo V. Grašys.

Jo teigimu, draudimo kompanijos kompetentingos ištirti techninius eismo įvykius: ir dabar jos naudojasi policijos informacine sistema, atlikdamos savo tyrimus peržiūri, kaip įforminta avarija, priima ir ginčija sprendimus.

Asociacija: draudimo bendrovės neturi kompetencijos

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis atkreipė dėmesį, kad aptariama idėja yra pasirodžiusi Seimo rinkimų metu, vykstant diskusijoms apie policijos finansavimą.

„Ir aš labiau į ją žiūriu kaip į politinę idėją, politinės kampanijos dalį, ne į kažkokį dalyką, į kurį būtų rimtai pasižiūrėta, įvertinta, kiek tai kainuoja, kokios pasekmės, ar vartotojams nuo to bus paprasčiau“, – „M-1“ sakė jis.

Draudikų atstovas taip pat pažymėjo, kad bendrovės neturi kompetencijos nustatinėti, kas yra eismo įvykio kaltininkas. Jos tik vertina ir atlygina žalą, dažnai besivadovaudamos policijos arba pačių eismo dalyvių susitarimu.

Policija nori neatlikti tam tikrų funkcijų. Tai reiškia resursų taupymą. Bet kažkas kitas tai turės daryti, bet tai kainuos, kas už tai sumokės?

„Policija nori neatlikti tam tikrų funkcijų. Tai reiškia resursų taupymą. Bet kažkas kitas tai turės daryti, bet tai kainuos, kas už tai sumokės? (...) Galiausiai, už viską susimoka galutinis paslaugos arba prekės gavėjas“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Jis tvirtino negirdėjęs, kad rengiant šį projektą draudikų būtų klausta, ar jie turi galimybę, kompetenciją, resursus tirti techninius eismo įvykius.

Per metus – 21 tūkst. techninių įvykių

V. Grašio duomenimis, pernai registruota 21 tūkst. techninių eismo įvykių, į kuriuos reagavo policija. Iki šių metų rugsėjo fiksuota 13 tūkst. tokių atvejų.

„Paskaičiavome, kad šios procedūros policijai vidutiniškai kainuoja apie pusantro milijono eurų. (...) Pinigais neskaičiavome, kiek sutaupytume, nes procesas dar nevyksta, bet manau, kad tai būtų ženkli suma, kuri galėtų prisidėti prie lėšų taupymo ir policijos orientavimosi į aktualiausias problemas“, – sakė Viešosios tvarkos biuro vadovas.

Jis nurodė, kad tiesiogiai apie idėją su draudikais nediskutuota, bet jau kelerius metus kalbama apie tai, kad techniniai eismo įvykiai neracionaliai naudoja policijos resursus ir juos būtų galima nukreipti ten, kur „visuomenei yra labiau aktualu“.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas VRM registravo spalio 1 dieną.

Kaip teigiama projekte, pakeitimų tikslas – atlaisvinti policijos pajėgas nuo perteklinių funkcijų, susijusių su civiliniais santykiais, ir sudaryti sąlygas greitesniam draudimo išmokų mokėjimui, kai turtinė žala patiriama techniniame eismo įvykyje.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas projektui turėjo pastabų dėl aiškesnio kaltininko nustatymo, kai tai daro draudikai, reglamentavimo, taip pat ginčų tarp draudikų reguliavimo. Įvertinusi atitiktį Europos Sąjungos teisei, Teisingumo ministerija pastabų projektui neturėjo.

Siekdama sumažinti biurokratinę naštą pareigūnams, VRM taip pat siūlo atsisakyti prievolės policijai lydėti didžiagabarites transporto priemones. Parlamentarai spalio pradžioje po pateikimo pritarė šiems siūlymams, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.