Vyrai ir automobiliai – du neatsiejami dalykai, tačiau kartais adrenalino poreikis prie lenktyninio automobilio vairo gali pasodinti ir merginas. Praėjusį savaitgalį abiejų lyčių adrenalino fanatikus buvo galima išvysti trasoje Kačerginėje.

Žengia merginos

Savaitgalį Nemuno žiedo trasoje žiedinėse lenktynėse „Grand Opening 2013“ startavo beveik pusantro šimto dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos.

Tarp žiedo viduryje įsikūrusių komandų palapinių variklius krapštančių vyrukų išsiskyrė aukšta šviesiaplaukė mergina, vilkinti lenktynininko aprangą. Tai – 22-ejų kaunietė Indrė Senkutė. Mergina prie sportinio automobilio vairo sėdo šešiolikos.

„Su šiuo sportiniu penktos kartos “Volkswagen Golf GTi„ važinėju tik nuo šių metų. Čia, Kačerginėje, taip pat pirmasis kartas, kai važiuosiu. Prieš tai važinėdavau įvairiuose automobilių slalomuose, esu startavusi mėgėjiškame ralyje“, – pasakojo „Juta Racing“ komandos narė.

Sekmadienį mergina startavo mini žiedo galingiausioje automobilių klasėje – jos baltas golfas su turbina išvysto iki 210 AG.

„Kvalifikacija, kaip man, gal ir neblogai pasisekė, nors ir startuosiu iš paskutinės vietos. Konkurentai ne tokie kaip kitose varžybose – jie gerokai stipresni ir turi ilgametę patirtį, jų automobiliai galingesni“, – pasakojo į pavėsyje stovintį savo automobilį žvelgdama šviesiaplaukė.

Vaikystės svajonė

„Kas užkrėtė automobilių lenktynėmis? Pati, tik pati. Nei tėtis, nei mama nėra lenktynininkai – nuo mažų dienų ieškojau galimybių, kur būtų galima išmokti lenktyniauti. Neturiu tiek patirties, kiek kiti čia startuojantys lentynininkai“, – sakė sportininkė.

Jai šis sezonas – daugiau pažintinis, skirtas susipažinti su automobilių klase, trasa. Mergina pasakojo, kad vaikystėje norėjo sėsti į kartą, tačiau tokios galimybės nepasitaikė.

„Dabar jau turiu automobilį, tačiau priekin mane visada veda noras tobulėti trasoje. Kiek jau esu lenktynių pasaulyje, mano važiavimo laikas nuolat greitėja. Pirmą kartą startavau su šiuo standartinėmis padangomis ir nelengvintu automobiliu, todėl mano laikas neblogas“, – vertino lenktynininkė.

Jos automobilis – tik minimaliai parengtas lenktynėms. Viduje sumontuoti apsauginiai lankai ir apsauginės šoninių langų užuolaidėlės. Visa kita – standartinė gamyklinė įranga.

„Koks mano tikslas automobilių sporte? Kuo daugiau kartų startuoti ir tobulėti, nes pastebiu, kad man dar daug ko reikia išmokti. Reikia drąsos. Praėjusiais metais mane vežiodavo šioje trasoje startavę lenktynininkai – būdavo labai šaunu, tačiau tai neprilygsta pojūčiui, kurį patyriau šiais metais pati atsisėdusi prie vairo. Aštri ta Kačerginės trasa“, – pasakojo lenktynininkė.

Mergina šalia neturėjo šturmano, žinančio trasą, tad šį kartą kiekvieno posūkio trajektoriją jai teko apskaičiuoti pačiai.

„Kai nuo mažens važiuoji, jauti techniką savo kūnu. Anksčiau važinėdavau “KTM„ motociklais ir žinau, ką reiškia jausti techniką“ , – sakė mergina.

Be I.Senkutės, toje pat kategorijoje startavo Ernesta Globytė. Dar viena rungtynių moteris – Latvijos ralio lenktynininkė Karlynė Štala.

Šeimos genai

Visada įspūdingai atrodo ir senasis Lietuvos ralio paveldas – „Žiguliai“. Tarp komandų palapinių puikuojasi kaip du vandens lašai panašūs „pirmukas“ ir „vienuoliktukas“. Jais važiuoja tėvas ir sūnus – Arūnas ir Adomas Petrovai.

„Tai pirmos mano tokios lenktynės žiede. Esu važiavęs kalnų lenktynėse, slalomuose, bet Kačerginėje – pirmą kartą. Ką galėčiau papasakoti apie automobilį? Šiek tiek trūksta arklio galios. Dabar šis variklis išspaudžia tik 105 AG. Tiesiog taip sugalvojome, kad kažką galime padaryti iš “Žigulio„, o dar kai atsirado sovietinių mašinų įskaita “Dzintara Aplis„, tai ir nusprendėme dalyvauti“, – valydamasis tepaluotas rankas pasakojo sūnus Adomas.

Vyras pripažino, kad darbo ruošiant automobilį buvo tikrai nemažai.

„Pirmą kartą su šiais automobiliais pasirodėme Rygos Bikerniki trasoje – ten po starto pradegė stūmokliai, tad mašiną kitam startui paruošėme per dešimt dienų. Šioms rungtynėms dar perrinkome variklį, sumontavome spoilerius – apytiksliai viskam sugaišome apie mėnesį“, – sakė už komandą „Motorai LT“ važiuojantis A.Petrovas.

Išskyrus veleną, jo „pirmuke“ visos kitos dalys – originalios, nes to reikalauja varžybų reglamentas.

Adomo tėvas A.Petrovas – senas ralio lenktynininkas, savo karjerą baigęs dar 1991-aisiais.

Jaunimas nenusileidžia

Visai šalia išvažiavimo kelio į trasą būrys vyrų plušėjo prie BMW automobilių. Vienas jų, Paulius Krukauskas, vairuojantis „BMW 325“ – lenktynių sporto veteranas. Įvairiose lenktynėse vyras dalyvauja jau 16 metų.

„Startavau šeštadienio kontroliniuose važiavimuose – užėmiau trečią poziciją iki 3 l darbinio tūrio variklių klasėje. Kačerginės žiedinėse lenktynėse galima važiuoti ir su silpnesniu varikliu, vietoje dyzelinio automobilio rinktis benzininį – svarbu neviršyti variklio darbinio tūrio“, – pasakojo P.Krukauskas.

Vyro teigimu, jo vairuojamas BMW – beveik standartinės komplektacijos.

„Kai buvau paauglys, važinėjau mopedais, vėliau motociklais, o po to persėdau į automobilį. Esu du kartus Lietuvos žiedinių lenktynių čempionas, šešerius metus važiavau 1000 km Palangos lenktynėse. Stengiamės su komanda dalyvauti visur, kur tik galima“, – kad lenktynėse ne naujokas sakė P.Krukauskas.

Vyrai, kaip ir dauguma, automobilius ne tik vairuoja, bet ir patys juos ruošia lenktynėms.

„Tai darome nuo sezono pabaigos iki kito sezono pradžios – tiek, kiek turime laisvų savaitgalių. Juk negali prie automobilio nuo ryto iki vakaro krapštytis – per pertraukas reikia uždirbti pinigus, kad juos vėliau galėtume čia išleisti. Automobilį ruošti sunku, vairuoti sunku – metams bėgant, jėgos senka, ateina energingas jaunimas“, – pasakojo P.Krukauskas.

Veteranas pastebėjo, kad į automobilių sportą dabar ateina daug jaunimo.

„Ateina daug. Ir stipriai jaunimas važiuoja, stipriai. Nors ir patys nesame tokie seni. Tokiose lenktynėse pergalę lemia ir talentas, ir finansai. Gali turėti galingą automobilį, tačiau jei būsi silpnas, nepasiruošęs vairuotojas – nelaimėsi nieko“, – sakė jis.

Kas yra automobilių žiedinės lenktynės?

Žiede, skirtingai nei ralyje, automobiliai startuoja kartu. Jie varžosi tarpusavyje trasoje, kurioje, kovodami dėl pozicijų, apsuka tam tikrą skaičių ratų. Pagrindinė lenktynininko užduotis – aplenkti varžovus ir pačiam nebūti aplenktam, na o tikslas, be abejo, pirmam kirsti finišo liniją.

Žiedinių lenktynių dieną vyksta dalyvių registracija, visos būtiniausios techninės procedūros ir oficialios treniruotės. Toliau atliekami kvalifikaciniai važiavimai, kurie išaiškina starto pozicijas. Jiems pasibaigus prasideda didžiosios lenktynės.

Dalyviai, pagal vairuojamų automobilių techninius parametrus, suskirstomi į grupes ir kiekviena jų startuoja po du kartus – per dieną vyksta apie dešimt važiavimų.

Kas nugalėjo atskiruose važiavimuose, mato kiekvienas stebintis finišo liniją. Pirmas, nuvažiavęs visus privalomus nuvažiuoti ratus, ir ją kirtęs, ir yra to važiavimo nugalėtojas. Identiškai vyksta ir antrosios lenktynės.

Galutinės vietos po abiejų lenktynių finišo nustatomos matematiškai susumavus abiejų važiavimų rezultatus.